„Nedelsiant atimti vizas rusams ir išsiųsti diplomatus iš Europos!“

„Dabartinis Rusijos elgesys Europos atžvilgiu eskaluojasi. Rusai mus išbando, ypač Šiaurės Europoje. Taip yra todėl, kad šis regionas teikia daugiausia pagalbos Ukrainai“, – interviu „PolskieRadio24.pl“ pabrėžė buvęs Estijos prezidentas ir termino „Suvalkų koridorius“ autorius Toomas Hendrikas Ilvesas.

Terminą „Suvalkų koridorius“ sugalvojo  buvęs Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas. Tai įvyko 2015 m., likus kelioms minutėms iki susitikimo su buvusia Vokietijos gynybos ministre. Idėja buvo pabrėžti šios srities strateginę  svarbą ir būtinybę ginti „koridorių“ tarp Baltarusijos ir Karaliaučiaus. Šis terminas pasirodė esąs tinkamas ir būtinas. Iki šiol jis padeda pasauliui suprasti regiono padėtį.

Kaip Toomas Hendrikas Ilvesas vertina dabartinę grėsmės situaciją Suvalkų koridoriuje? Jis deda dideles viltis į Lenkiją. Jo nuomone, invazijos į koridorių atveju „lenkai pasirūpins Karaliaučiumi“.

Buvęs Estijos prezidentas ragina ES ir NATO imtis bendrų veiksmų „kaip grupei“ prieš Kremliaus šešėlinį laivyną. Kai Estija gegužę veikė „viena“ ir areštavo tanklaivį,  artėjantį prie povandeninio elektros kabelio „EstLink2“, Rusija pasiuntė naikintuvą, kuris pažeidė Estijos oro erdvę.

Buvęs Estijos prezidentas ragina atimti vizas rusams, išsiųsti Rusijos diplomatus iš Europos ir tiekti Ukrainai tolimojo nuotolio ginklus.

„Rusai mus ypač intensyviai išbando Šiaurės Europoje. Lenkija, Baltijos šalys, Danija, Švedija ir Suomija yra labai proukrainietiškos, teikdamos Ukrainai didelę pagalbą ir perduodamos karines sistemas“, – paklaustas apie pastarojo meto Rusijos veiksmus, sako Ilvesas. 

„Jie bando mus išprovokuoti. Šio metodo tikslą gerai iliustruoja tariamai Lenino pasakytas posakis: „Eik į žvalgybą su durtuvu. Jei rasi košės – veržkis, jei rasi plieno – traukis“. Na, būtent taip ir yra“, – priduria buvęs Estijos prezidentas.

 „Esmė ta, kad rusai bando išsiaiškinti, kur jiems reikia sustoti. Todėl turėsime ką nors daryti, kad juos sustabdytume “, – sako pašnekovas.

Taigi, ką galima padaryti? Pasak buvusio Estijos prezidento, reikėtų įtikinti Europos šalis panaikinti vizas rusams. „Kad nė vienas rusas negalėtų laisvai keliauti. Tai didelė problema. Rusai į Šengeno erdvę patenka, pavyzdžiui, keliaudami į Prancūziją su viza, o tada atvyksta ir sukelia problemų vienoje iš mūsų šalių“, – pažymi Ilvesas.

„Taip pat galime pradėti taikyti įstatymą dėl vadinamojo šešėlinio laivyno. Šešėlinio laivyno tanklaiviai pažeidžia pagrindines saugos taisykles“, – pabrėžia buvęs Estijos prezidentas.

Kremliaus šešėlinį laivyną sudaro laivai, dalyvaujantys nelegalioje Rusijos naftos prekyboje, apeinant sankcijas. Jie dažnai būna prastos techninės būklės. Be to, jie kaltinami šnipinėjimu ir dronų, kurie vėliau skraido virš NATO taikinių, gabenimu.

Kaip pabrėžia buvęs Estijos prezidentas, svarbiausia – kolektyviniai veiksmai. Priešingu atveju Rusija atsakys vienai šaliai, bandančiai įgyvendinti įstatymą. „Turime veikti kartu, kaip NATO arba Europos Sąjunga, nes jei imsimės veiksmų kaip viena šalis, rusai mus puls. Būtent tai jie padarė, kai gegužę Estijoje sustabdėme tanklaivį, o jie pasiuntė naikintuvą Su-35 skristi virš Estijos teritorijos. Kalbama apie laivą, kurį lydėjome“, –  sako jis. „Todėl turime veikti kaip grupė ir turime būti daug griežtesni“, – pabrėžia pašnekovas.

2025 m. gegužės 15 d. Estijos karinis jūrų laivynas palydėjo Rusijos šešėlinio laivyno tanklaivį „Jaguar“. Šis laivas paskelbė plaukiojantis su Gabono vėliava. Laivas artėjo prie „EstLink2“ kabelio – Estijos povandeninės elektros jungties su Suomija. Gegužės 15 d. Rusijos naikintuvas Su-35 maždaug minutei pažeidė Estijos oro erdvę.

Pernai, per 2024 m. Kalėdas,  šešėlinio laivyno tanklaivis apgadino „EstLink2“ elektros kabelį ir keturis telekomunikacijų kabelius: tris tarp Suomijos ir Estijos, o vieną – į Vokietiją. Tuomet suomiai sulaikė šešėlino laivyno laivą „Eagle S“, o tyrėjai nustatė, kad kabeliai greičiausiai buvo pažeisti nukritus inkarui ir tempiant jį dugnu šalia kabelių.

Taip pat 2025 m. balandžio 11 d. Estija sulaikė šešėlinio laivyno tanklaivį. „Kiwala“ plaukiojo be vėliavos, pažeisdama jūrų teisę. Įtariama, kad jis plaukiojo su Džibučio vėliava. Laivas plaukė į Rusijos Ust Lugos uostą. Tačiau balandžio 26 d. laivas buvo paleistas iš Estijos „arešto“.

Rusijos eskalacijos mastas per pastaruosius kelerius metus yra reikšmingas. Maskvos veiksmų žalingumas auga. Tai apima migracijos spaudimą, sabotažo veiksmus, padegimus ir GPS trikdymą.

„Padėtis Estijoje buvo tikrai bloga. Turėjome skrydžius iš Tartu į Helsinkį. Tačiau GPS trikdžiai buvo tokie stiprūs, kad turėjome atšaukti savo skrydžius. Jie daro mums spaudimą visais įmanomais būdais“, – sakė buvęs Estijos prezidentas.

2024 m. „Finnair“ nusprendė sustabdyti skrydžius į Tartu nuo balandžio 29 d. iki birželio 1 d., nes reikėjo rasti sprendimą GPS trukdžių problemai. Rusija trikdė signalą ten mažiausiai nuo 2022 m. pabaigos, tuo metu pranešė naujienų agentūros.

Paklaustas apie Suvalkų koridoriaus problemas, buvęs Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas prisipažįsta, kad būtent jis sugalvojo terminą „Suvalkų koridorius“.

„Aš sugalvojau terminą „Suvalkų koridorius“. Tuo metu gynybos ministrė buvo Ursula von der Leyen. Ji atėjo manęs pasitikti. Prieš jai atvykstant, pažvelgiau į žemėlapį ir pasakiau: „Gerai, tai Suvalkų koridorius“. Mano buvęs saugumo patarėjas, kuris dalyvavo, taip pat paskelbė šį pasakojimą“, –  prisimena Ilvesas.

Remiantis minėtu Estijos prezidento patarėjo pasakojimu, Ilvesas norėjo, kad Vokietijos politikai suprastų regiono pažeidžiamumą atakoms. Todėl jis priminė „Fuldos koridorių“ iš Šaltojo karo laikų. Vokiečiai „Fuldos koridorių“ prisimena kaip NATO „silpnąją grandį“ – koridorių netoli Rytų ir Vakarų Vokietijos sienos. Rusijos tankai turėjo juo keliauti, kad atakuotų sąjungininkų pajėgas.

Kaip „Suvalkų koridoriaus“ sąvokos autorius šiandien vertina padėtį šiame regione? „Tai akivaizdus susiaurėjimas, siauras kaklelis. Tai apie 60 kilometrų ruožas, jungiantis Baltarusiją ir Karaliaučių. O iš kitos pusės manau, kad jei (rusai – red.) iš tiesų tai padarytų (užimtų Suvalkų koridorių – red.), pasakyčiau, kad Karaliaučiui jau būtų galas. Nes su jais nebūtina kariauti tame mažame koridoriuje. Tuomet kariškiai galėtų sunaikinti Karaliaučių, uostą. Manau, kad jei rusai įsiveržtų, Lenkija pasirūpintų Karaliaučiumi, – sako jis.

Tačiau yra ir scenarijų, pagal kuriuos rusai galėtų pulti iš Baltarusijos. Net jei jų ten būtų apie 40 000, šis skaičius vis tiek viršytų šiuo metu NATO Baltijos regione sutelktas pajėgas.

„Yra pavojus, kad jie nukirs kelius į Baltijos šalis“, – atsakydamas atkreipia dėmesį buvęs Estijos prezidentas.„Tačiau tai, kad jei jie pateks į Suvalkų koridorių, jie neturės kur daugiau eiti, gali būti atgrasantis veiksnys“, –  sako diplomatas. Jis mano, kad tai teisingas požiūris.

Nežinome, ką darys Rusija, kokie jos planai, kur ji puls per ateinančius kelerius metus. Mažai kas tikėjosi karo Ukrainoje protrūkio. Tad ką galima padaryti, kad laimėtume karą Ukrainoje ir sustiprintume NATO rytinį flangą? Nes, kaip pastebime pokalbyje su prezidentu, „karas jau vyksta, bent jau hibridinis“.

Toomas Hendrikas Ilvesas teigia, kad Rusijos diplomatai turi būti išsiųsti iš Vakarų šalių. „Turime įtikinti žmones, kurie sako, kad mums reikia diplomatijos, bet tai neįmanoma.  Mums nereikia diplomatijos. Vyksta karas. Ir man labai nepatinka terminas „hibridinis karas“, nes tai jau yra karas, tai agresija. Skirtumas tik tas, kad kariniai daliniai (uniformuoti) nekerta sienos, jie neatvyksta su armija į mūsų teritoriją“, – pabrėžia buvęs Estijos prezidentas.

„Turime uždaryti jų ambasadas, išsiųsti jų diplomatus ir nutraukti vizų išdavimą rusams. O sankcijos turės ilgalaikį poveikį“, – pabrėžia jis.

Kaip galime sustabdyti eskalaciją iš Rusijos pusės? „Turime eskaluoti konfliktą su jais“, –  sako buvęs Estijos prezidentas.

O dėl karo Ukrainoje? Tinkamiausias atsakymas atrodo laimėti šį karą ir nugalėti Rusiją, cituojame ekspertus, klausdami buvusio Estijos prezidento nuomonės.

„Artimiausiu metu turime perduoti Ukrainai tolimojo nuotolio raketas, kad jie galėtų pasiekti Rusijos miestus. Kad Rusijos miestai galėtų patirti tai, ką rusai daro Kyjivui“, – atsako mūsų pašnekovas. Jis sako, kad jei rusai padidins Ukrainos miestų bombardavimą, tai turėtų patirti ir Rusijos miestai, o naftos infrastruktūra taip pat turėtų būti sunaikinta.   

Ar to, ką darome, pakanka? „Psichologiškai nuėjome ilgą kelią. Gynybai skiriame gerokai daugiau lėšų. Vis daugiau šalių žino, ką daro Rusija. Manau, kad einame teisinga linkme“, – vertina mūsų pašnekovas.

Kyla nuogąstavimų, kad Rusija nesustabdys agresijos, juk Rusijos visuomenė remia karą. „Mano nuomone, Rusijoje niekas nepasikeis, kol Kremliuje liks dabartinė vyriausybė“, –  sako buvęs Estijos prezidentas.

O kaip mūsų pašnekovas vertina situaciją regione, Baltijos šalyse ir Lenkijoje? „Na, manau, kad visi daug daro. Kalbu apie Lenkiją, Estiją, Latviją, Lietuvą. Mes visi smarkiai padidinome savo gynybos išlaidas. Lenkija turės daugiau pagrindinių kovinių tankų nei likusi Europa kartu sudėjus. Ir pagal gynybos išlaidas esame antri NATO“, – vardija jis.

„Šiandien padėtis yra daug geresnė nei prieš metus“, – vertina jis. Reikia pripažinti, kad yra nerimą keliančių scenarijų dėl Baltijos šalių ir rusų mažumos vaidmens. Ar tai mūsų pašnekovui kelia nerimą? „Visada yra nedidelė gyventojų dalis, kuri yra šiek tiek pamišusi ir mėgsta Rusiją. Tačiau joks rimtas žmogus nenori „gyventi Rusijoje, o ne ES“. Visi jie nori atvykti į ES, o jei esi rusas, tai jau esi ES, tai kodėl norėtum gyventi Rusijoje, tiesa? Tai neturi prasmės“, – sako mums buvęs Estijos prezidentas.