Zalužnas: frontas „slepiasi“. Kas iš tikrųjų vyksta Ukrainoje?

Tęsiasi diskusijos dėl buvusio Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Valerijaus Zalužno straipsnio apie naujas tendencijas mūšio lauke.

Daugelis pamanė, kad Zalužnas, kaip ir daugelis kitų karo ekspertų, kalba apie fronto aklavietę. Tačiau atidžiau pažvelgus paaiškėja priešingai: mūšio lauke išeitis iš aklavietės yra. Be to, ji yra Rusijos naudai – dronų ir naujos karo taktikos dėka.

Pasak Zalužno, dronai „jau suformavo daugiau nei 20 kilometrų ilgio „mirties zoną“ su didele sunaikinimo tikimybe, kur kiekvienas šilumos signalas, radijo signalas ar nereikalingas judesys sukelia neatidėliotiną atsaką, nukreiptą į sunaikinimą“.

„Pastarasis civilių transporto sunaikinimas keliuose Slovjanskas–Iziumas ir Slovjanskas–Barvinkovė rodo, kad tikslių smūgių zona vis plečiasi. Tai reiškia ne tik logistikos kelių griūtį, bet ir užnugario sąvokos nykimą – jo jau neįmanoma saugiai išlaikyti už fronto linijos mažesniu nei 40 km atstumu, nes teritorija nuolat kontroliuojama priešo ugnimi.

Dėl to gynyba keičiasi: iš organizuoto pozicijų laikymo ji virsta mažų grupių kova dėl išlikimo, kai jas spaudžia tiek nuotolinės žvalgybos-smūgio priemonės, tiek nuolatiniai priešo pėstininkų įsiveržimai. Taip ištisinė fronto linija, o kartais net pati gynybos riba tarsi pasislepia. 

Rusai taip rado naują būdą, kaip pralaužti pozicinę aklavietę. Tai vadinamoji infiltracija – mažų pėstininkų grupių įsiskverbimas į mūsų gynybos gilumą per spragas rikiuotėse. Šį metodą jau matėme Dobropolio iškyšulyje, Pokrovske ir dabar Kupjanske“, – pažymi buvęs Ukrainos kariuomenės vadas.

Nuolatiniai nedidelių Rusijos pėstininkų grupių išpuoliai, nors ir su dideliais nuostoliais, leidžia Rusijai nustatyti Ukrainos pozicijų, ugnies pajėgumų ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų stebėjimo postų vietas. Tai „juos sunaikina ir galiausiai išsekina gynybinėse pozicijose esantį personalą tiek morališkai, tiek fiziškai“.

„Anksčiau ar vėliau, atsižvelgiant į galimybę naudoti bepiločius orlaivius mūsų logistikai sutrikdyti, tai lems, kad mūsų daliniai praras pozicijas. Tai neabejotinai pakeis sąlyčio linijos konfigūraciją ir sukurs grėsmę patekti į kitas pozicijas. Ir dėl šios taktikos, kai mūsų pozicijos bombarduojamos daugybe mažų grupių atakų, frontas, deja, nuolat juda mūsų kryptimi“, – pareiškė Zalužnas.

Tuo pačiu metu, jo nuomone, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontratakos vykdomos panašiu būdu (nedidelių pėstininkų grupių atakos), „dėl ko šie daliniai natūraliai „ištrinami“ be gilaus proveržio perspektyvos“.

„Blogiausiu atveju susidursime su tolesniu situacijos blogėjimu. Tai įmanoma dėl dirbtinio intelekto technologijų plėtros, kuri lems pirmųjų pusiau autonominių ir galiausiai visiškai autonominių smūgio sistemų atsiradimą, o tai sukels aukštesnį, kokybiškai naują grėsmės lygį žmonėms mūšio lauke“, – rašo Zalužnas.

Taigi, anot Zalužno, „iš tiesų yra pozicinė aklavietė, ji turi būdingų bruožų, tačiau yra nuolatinė tendencija ieškoti iš jos išėjimo, konkrečiai iš Rusijos pusės“, kuri nuo 2024 metų pradžios nuosekliai sprendžia šį klausimą, kuria reikiamą kovos taktiką ir kuria joms skirtą gamybinę bazę.

„Turėdama pakankamai žmogiškųjų išteklių „užpildyti“ mūsų pozicijas ir „infiltruotis“, Rusija ir toliau fiziškai alins mūsų karius, derindama puolimus, kad padarytų maksimalius nuostolius. Jos „sekinimo karo“ strategija sąmoningai leidžia patirti tokius pralaimėjimus: karinės operacijos yra skirtos užtikrinti mums nepriimtiną nuostolių lygį, tuo pačiu metu palaikant nuolatinę socialinę įtampą, ypač dėl mobilizacijos priemonių intensyvinimo. Todėl toks sistemingas pajėgų ir išteklių eikvojimas anksčiau ar vėliau sukels visišką besiginančių pajėgų „perdegimą“. Rusija taip pat mato galimą išeitį iš aklavietės mūšio lauke, išvalydama „artimąjį dangų“, kurį naudoja taktinio lygio bepiločiai orlaiviai“, – mano buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas.

Jo nuomone, norint užkirsti kelią tokiam scenarijui, Ukraina turi pasiekti technologinį proveržį, o tam reikia mobilizuoti visus išteklius.

„...padėtis fronte priklauso nuo daugelio veiksnių, o svarbiausias yra technologijų, kurios keičiasi kasdien su akivaizdžiomis tendencijomis, plėtra. Todėl greitas šių technologijų įvaldymas, praktinis jų išbandymas ir mastelio keitimas leis mums prisitaikyti prie naujų sąlygų ir išeiti iš aprašytos pozicinės aklavietės anksčiau nei mūsų priešai“, – apibendrina Zalužnas.

„Tik įgyvendindama karines inovacijas, Ukraina gali kompensuoti tradicinį išteklių trūkumą ir padaryti Rusijai neproporcingų nuostolių. Tačiau Rusija tai taip pat supranta ir jau imasi žingsnių, kuriuos mes jaučiame“, – apibendrina buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas.

Panašų situacijos vertinimą savo komentare po Zalužno straipsnio pateikė Ukrainos karininkas ir bepiločių orlaivių ekspertas Jurijus Kasjanovas.

„Jei rimtai nesiimsime veiksmų, visiškai nepasiryžime panaikinti technologinio atotrūkio, nerasime veiksmingų ginklų prieš priešo dronus ir neuždarysime dangaus, mūsų keli pėstininkai tiesiog žus izoliuotose pozicijose, kurias jie užima mažomis grupėmis – arba todėl, kad juos visus nužudys dronai, arba todėl, kad jie sunaikins mūsų logistiką“, – rašo Kasjanovas.

Kitaip tariant, Ukrainoje auga nerimas dėl padėties mūšio lauke perspektyvų. Šie įvykiai nėra palankūs Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.

Tiesa, tai kol kas nėra išreiškiama aukščiausios karinės-politinės vadovybės lygmeniu. Zelenskis ir vyriausioji vadovybė skleidžia visiškai kitokį naratyvą – kad Rusijos armija sparčiai senka mūšio lauke, negali pasiekti jokių reikšmingų pergalių, o Ukrainos padėtis fronte pamažu gerėja.

Iš tiesų, ši pozicija yra pagrindinė tezė, kurią Kyjivas šiuo metu transliuoja JAV prezidentui Donaldui Trumpui (ir, sprendžiant iš naujausių Baltųjų rūmų vadovo pareiškimų, jis šia teze tiki).

Tačiau, kaip matome, Zalužnas situaciją vertina kitaip.

Tačiau šiuo metu buvusio Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado aprašytos tendencijos tik ryškėja. Mažų rusų grupių infiltracijos taktika, nors ir palengvino jų veržimąsi tam tikrose srityse, dar nesukėlė fronto žlugimo – Ukrainos rezervistai bando suvaldyti situaciją ir neleisti rusams pasinaudoti jų sėkme.

Tačiau jei Rusijos pranašumas dronų ir žmogiškųjų išteklių srityje, kaip rašo Zalužnas, ir toliau augs, tam tikru momentu Ukrainos gynybos pajėgų padėtis gali tapti itin sudėtinga.

Apskritai tai patvirtina, kad išeitis iš aklavietės fronte gali atsiverti, jei viena iš pusių įvyks technologinis proveržis (ir ilgam išlaikys lyderystę) kiekybinių ir kokybinių dronų (tiek oro, tiek sausumos) naudojimo rodiklių atžvilgiu, neutralizuojant priešo dronus, taip pat masiškai diegiant dirbtinį intelektą kovos valdymui.

Tokiu atveju poveikis būtų panašus į tą, lyg per Pirmąjį pasaulinį karą (kuris tapo klasikiniu pozicinių kovų pavyzdžiu, nes tuo metu gynybos priemonės buvo pranašesnės už puolimo) viena iš pusių staiga būtų gavusi tankų ir „skraidančių tvirtovių“ bombonešių iš Antrojo pasaulinio karo laikų.