„Į miestą įsiveržė Rusijos kariai“

Rusija lėtai bando užimti Kupjanską - fronto linijos miestą, kuris atsisako žlugti.

Paramos koordinavimo centro (RCC), padedančio civiliams Charkive, vadovas Jevhenas Koliada sakė:

„Neįmanoma išgyventi mieste, jau nekalbant apie gyvenimą. Nėra vandens, elektros, dujų. Apšaudymai, raketų atakos ir smūgiai yra nuolatiniai“, – pridūrė jis.

Įsibėgėja žiema, maisto atsargos senka, o civiliams pernelyg pavojinga palikti savo namus – gatvėse dega gaisrai, o danguje, pasak Koliados, „daugiau FPV dronų nei paukščių“.

Rusijos bepiločiai orlaiviai „taip pat medžioja civilius“ ir dabar beveik neįmanoma jų evakuoti, sakė A. Koliada.

Valentina Makarova, kuri praėjusį mėnesį sugebėjo ištrūkti iš miesto, sakė, kad viduje gyvenimas yra nepakeliamas. Video

Ji „The Telegraph“ pasakojo:

„Sprogimai nuolat girdėjosi… Niekada nežinojome, kur kris kita bomba. Žmonės beveik neišeidavo į lauką – tik tada, kai reikėdavo susirasti maisto ar padėti kaimynams. Baisiausia būdavo naktimis, kai dundėdavo dangus ir atrodydavo, kad viskas aplink dega.“

Moteris prisipažino, kad nuolatinis dronų dūzgimas virš galvos ją persekioja iki šiol – net paprastas išėjimas pasisemti vandens galėjo reikšti mirtį.

Ivanas Ostapčiukas, kalbėjęs iš perkeltųjų asmenų centro Charkive, kurį valdo RCC, sakė, kad į miestą įsiveržę Rusijos kariai šiaurinėje dalyje klaidžiojo gatvėmis su ginklais, tikrindami namus.

„Kai kurie buvo labai jauni – atrodė, kad jie patys bijo tiek pat, kiek ir mes“, – pasakojo jis.

Visi gyventojai bijojo būti apšaudyti ar nužudyti drono.

„Pradedi sau kartoti: „gal ne šiandien“. Baimė tampa tarsi dar vienu kaimynu – ji visada šalia, net kai aplink tylu,“ – pridūrė jis.

„Kupjanskas pasikeitė neatpažįstamai.“

„Daug gatvių, kuriomis vaikščiojau, nebeliko – namai sulyginti su žeme, medžiai sudegę. Mokykla, kurioje mokėsi mano anūkai, dabar tik griuvėsiai. Bet gyvenimas užsispyręs, žinote. Gėlės vis dar žydi tarp sugriautų plytų, o žmonės grįžta – keičia langus, sodina daržus. Praradome daug, bet ne savo valią gyventi“, – sakė jis.

Rusijai vis labiau desperatiškai siekiant užimti miestą, daugėja pranešimų apie karo nusikaltimus prieš likusius gyventojus.

Tuo metu Ukrainos kariai toliau apšaudo Rusijos taikinius Kupjanske, kur, manoma, griuvėsiuose vis dar lieka apie 500 civilių.

Kupjanskas tebelaikosi – Ukrainos pajėgos išvalo miestą nuo okupantų

Pirmadienį Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad mieste vyksta „valymo operacija“, per kurią šalinami iki 60 Rusijos karių, vis dar likusių Kupjanske.

Tuo metu Rusijos gynybos ministras, nepateikęs jokių įrodymų, šį teiginį paneigė, esą ukrainiečių daliniai „įstrigę katile“ ir neturi kitos išeities, kaip pasiduoti.

Tiesa, kaip dažnai nutinka kare, paskendo rūke – tik nedaugeliui Ukrainos kariuomenės atstovų leidžiama kalbėti apie realią padėtį fronte.

Skirtingai nei apsuptas Pokrovskas, esantis toliau pietuose ir tapęs dabartiniu Rusijos puolimo Donbase centru, Kupjanskas kol kas neatrodo artėjantis prie žlugimo.

Pasak JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW), Rusijos pajėgos atranda silpnas vietas ir per jas bando skverbtis, tačiau dar nesugebėjo destabilizuoti Ukrainos gynybos tiek, kiek Pokrovske.

Tai iš dalies lemia Kupjansko atvira vietovė, kuri daro judėjimą pavojingą, tačiau svarbiausia – Rusija kol kas neskiria tiek daug karių ir išteklių, kad galėtų miestą visiškai paimti.

Vis dėlto abiejų sugriautų fronto miestų – Kupjansko ir Pokrovsko, kuriuos skiria apie 200 kilometrų – likimai atrodo glaudžiai susiję.

Ukrainos karo analitikas, buvęs saugumo tarnybos pareigūnas Ivanas Stupakas teigė:

„Palyginti su Pokrovsku, situacija Kupjanske atrodo gera.“

Jo vertinimu, miestas turėtų išsilaikyti bent iki gruodžio ar sausio, tačiau viskas priklausys nuo to, kaip abi pusės gebės tiekti amuniciją ir pastiprinimą. Jei Pokrovskas kris, o Rusija perkels dalį savo pajėgų į šiaurę – „tada situacija pasunkės“.

Analitikas viliasi, kad žiema bus Ukrainos pusėje: kai nelieka žalumos, rusams sunkiau slėptis, o atakos tampa pavojingesnės.

„Kupjanskas šiuo metu nėra pagrindinė istorija,“ – sako Stupakas. – „Bet netrukus gali tapti.“