Lukašenka kelia armiją: ekspertai įspėja – iki Kyjivo vos 2 dienos

Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka paskelbė bendrą armijos patikrą ir įsakė pakelti ginkluotąsias pajėgas į kovinę parengtį.

Pulkininkas Piotras Levandovskis abejoja, kad šiuo metu Baltarusija įsitrauks į karą prieš Ukrainą, tačiau paaiškina, kodėl diktatoriaus pareiškimai gali kelti rimtą nerimą Kyjivui.

Lenkijos karininkas taip pat kalba apie pagrindines Baltarusijos armijos stiprybes ir silpnybes.

„Nemanau, kad jie norėtų kovoti už Rusijos Federaciją“, – sako Levandovskis.

„Vykdomi veiksmai, skirti užtikrinti, kad ginkluotosios pajėgos pasiektų aukščiausią kovinės parengties lygį, siekiant atlikti testus“, – rašoma Baltarusijos gynybos ministerijos pranešime, išplatintame naujienų agentūrai „BelTA“.

Tuo metu Baltijos šalys rengia planą galimo Rusijos puolimo atvejui. „Esame atlikę savo namų darbus“, – teigiama regiono pareigūnų komentaruose.

Kaip reikėtų vertinti informaciją apie tokią mobilizaciją Baltarusijoje? Ar tai tik raumenų demonstravimas vidaus propagandos tikslais, ar vis dėlto signalas Rusijai, rodantis pasirengimą?

„Iš visko po truputį. Tačiau negalima atmesti ir kitos galimybės“, – sako atsargos pulkininkas Piotras Levandovskis, Teritorinės gynybos mokymo centro dėstytojas, Afganistano ir Irako karų veteranas, buvęs priešraketinės gynybos bazės Redzikove vadovas.

Dvi dienos žygio nuo Baltarusijos iki Kyjivo. Ukrainiečiai turi tai įvertinti

„Negalima atmesti, kad Baltarusijos armijos daliniai, ypač tie, kurie laikomi elitiniais, išliks ištikimi valdžiai. Jie galėtų būti panaudoti, jei rusai planuotų karinę operaciją iš naujos krypties. Iki šiol baltarusiai vengė tokio įsitraukimo. Vis dar manau, kad šiuo etapu Baltarusijai prisijungti prie karo yra mažai tikėtina. Tačiau ukrainiečiai turi į tai atsižvelgti“, – sako pulkininkas Piotras Levandovskis.

Tuo metu analitikas Vitoltas Juraszas primena, kad manevrai „Zapad“ parodė, jog Rusija įklimpo kare prieš Ukrainą ir neturi pakankamai pajėgų, kad pradėtų naują puolimą prieš Vakarus.

„Jeigu Baltarusija siunčia signalus ir imasi veiksmų, susijusių su karu Ukrainoje, tai greičiausiai siekiama priversti Ukrainą laikyti dalį savo pajėgų Baltarusijos kryptimi. Nuo Baltarusijos iki Kyjivo – vos dviejų dienų žygis. Ukrainiečiai turi būti tam pasirengę ir privalo šiame ruože palikti dalį savo armijos. Tai labai svarbu, nes, kaip matome kare su Rusija, kiekviena Ukrainos brigada yra brangi“, – pabrėžia Levandovskis.

Kaip šiemet pranešė portalas belsat.eu, Baltarusijos armijoje tarnauja daugiau nei 60 tūkst. karių, o rezervistų skaičius siekia apie 150 tūkstančių.

Visiška sąveika su Rusijos armija

„Baltarusijos armija nėra moderni, tačiau ji irgi smarkiai neatsilieka nuo standartų, kuriuos, pavyzdžiui, demonstruoja Rusijos armija. Baltarusija iš dalies turi savo gynybos pramonę – kai kuriuos tankų gamybos komponentus Rusija importuoja būtent iš Baltarusijos“, – sako pulkininkas Piotras Levandovskis.

Analitikas atkreipia dėmesį į svarbią aplinkybę: Baltarusijos armijos negalima vertinti atskirai nuo Rusijos kariuomenės.

„Svarbiausia tai, kad Baltarusijos armija neturi doktrininės, operatyvinės ar strateginės laisvės. Iš valstybės savarankiškumo perspektyvos tai – didelis trūkumas. Tačiau Baltarusijos armija yra visiškai suderinama su Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis, ir būtent tai kelia pavojų. Baltarusijos daliniai be ypatingo pasirengimo galėtų tapti Rusijos armijos dalimi – tiek vadovavimo, tiek logistikos požiūriu“, – pabrėžia Levandovskis.

Būtent šią visišką suderinamumą su Rusijos armija pulkininkas Levandovskis laiko didžiausia Baltarusijos armijos stiprybe. Tačiau jis nurodo ir jos silpniausią vietą.

„Nemanau, kad baltarusiai norėtų kovoti už Rusijos Federaciją. Todėl itin svarbus šios armijos kovinės dvasios klausimas. Primenu, kad visai neseniai Baltarusija stovėjo ties pilietinio karo riba. Tai taip pat reikšmingas veiksnys“, – pabrėžia Levandovskis.

„Tai būtų blogas signalas Lenkijai“

Pulkininkas Piotras Levandovskis pakomentavo ir Rusijos–Baltarusijos karinius mokymus „Zapad“.

„Rusijos armija šiuo metu sparčiai keičiasi, nes yra karo būsenoje. Tai dėsninga – karo metu pokyčiai ginkluotosiose pajėgose vyksta daug greičiau nei taikos metu. Pratybų „Zapad“ tikslas buvo įdiegti naujas procedūras Baltarusijos armijoje, atsižvelgiant į tai, kokius pokyčius pas save įgyvendino rusai“, – aiškina karininkas.

Lenkijos karo ekspertas mano, kad buvusios „Vagner“ grupuotės instruktorių buvimas Baltarusijoje taip pat gali teigiamai veikti šios armijos parengtį.

Analitikas pažymi, kad Baltarusijos armiją sunku vertinti kaip visiškai savarankišką struktūrą.

„Baltarusijos armija turi potencialo, bet ji nėra sukurta savarankiškiems veiksmams. Pagal jų karines doktrinas nenumatyta, kad armija galėtų savarankiškai vykdyti karines operacijas. Teoriškai Baltarusija, paskelbusi mobilizaciją, galėtų gana greitai padidinti ginkluotąsias pajėgas iki maždaug 200 tūkstančių karių“, – sako Levandovskis.

„Vis dėlto neprisimenu, kad Baltarusija kada nors būtų vykdžiusi plataus masto mobilizacijos pratybas. Jei tokios pratybos būtų pradėtos – tai būtų labai blogas signalas Lenkijai“, – pabrėžia karininkas.