Pirmas kartas, kai puolė „Tomahawk“. Net amerikiečiai priblokšti (Video)

Apie amerikietiškas sparnuotąsias raketas „Tomahawk“ garsiai kalbama po to, kai Donaldas Trumpas paskelbė, jog JAV yra pasirengusios perduoti šį galingą toli smogiantį ginklą Ukrainai. „Tomahawk“ raketos turi ilgą ir turtingą istoriją, prasidėjusią dar XX a. aštuntajame dešimtmetyje. Pirmą kartą amerikiečiai jas panaudojo 1991 m. per operaciją „Dykumos audra“, kai jos buvo paleistos Irako kryptimi.

1991 m. sausį, per Persijos įlankos karą ir operaciją „Dykumos audra“ (tai buvo didžiausia JAV oro kampanija nuo Vietnamo karo laikų), amerikiečiai pirmą kartą panaudojo „Tomahawk“ raketas kovinėmis sąlygomis. JAV karinis jūrų laivynas tada paleido 288 raketas, iš kurių 276 – nuo paviršinių laivų. Likusios 12 buvo paleistos iš dviejų branduolinių povandeninių laivų: „USS Pittsburgh“ ir „USS Louisville“.

Amerikiečiai „Tomahawk“ paleido prieš daugiau nei 30 metų

„Tomahawk“ – tai amerikietiška taktinė sparnuotoji raketa, šiuo metu JAV kariuomenėje naudojama tik jūrinė versija. Šis ginklas, kurio nuotolis gali siekti net iki 2,5 tūkst. kilometrų, sukurtas tiksliniams smūgiams į priešo infrastruktūrą – jis gali pataikyti į vadavietes, bunkerius, amunicijos sandėlius ar priešlėktuvinės gynybos sistemas. Raketa juda milžinišku greičiu, todėl, jei ji atsidurtų Ukrainos rankose, galėtų reikšmingai pakeisti karo su Rusija eigą.

Kaip veikė „Tomahawk“ prieš tris dešimtmečius?

Kaip primena portalas Trenchart.us, kai amerikiečiai pirmą kartą panaudojo „Tomahawk“ raketas Persijos įlankos kare, jos dar neturėjo tokių didelių manevravimo galimybių kaip šiandien. Jos, pavyzdžiui, negalėjo keisti kurso skrydžio metu ir turėjo griežtus taikymosi reikalavimus.

„Didžiąją savo istorijos dalį „Tomahawk“ buvo „iššauni ir pamiršti“ tipo ginklas – tai reiškė, kad taikinys ir skrydžio maršrutas turėjo būti kruopščiai suplanuoti iš anksto“, – rašo Trenchart.us autorius.

Dėl to jų paleidimas per operaciją „Dykumos audra“ buvo rizikingas žingsnis.

Raketos buvo paleistos per Iraną. Toks sprendimas priimtas todėl, kad ankstyvųjų „Tomahawk“ modelių navigacijos sistema negalėjo orientuotis virš plokščio, dykumingo pietų Irako reljefo. Amerikiečiams reikėjo kalnų kaip orientyrų. Todėl raketos buvo paleistos iš karo laivų Persijos įlankoje – jos skrido virš Irano kalnų, naudodamos juos kaip orientacinius taškus, o vėliau apsisukdavo ir leisdavosi link iš anksto užprogramuotų taikinių Irako sostinėje.

Tokios skrydžio trajektorijos kartu su ribotu raketų valdymu kėlė riziką, kad kai kurios jų gali nukrypti nuo kurso ir pataikyti, pavyzdžiui, į tankiai apgyvendintą Teheraną. Laimei, taip nenutiko – Teheranas, pasak šaltinių, net nebuvo įspėtas apie galimai paklydusias raketas.

Pasak šaltinių, prezidento George’o H. W. Busho patarėjai buvo „sukrėsti“ sprendimo leisti raketas virš Irano.

„Mes niekada anksčiau nebuvome jų panaudoję kare, ir kilo didelė baimė: O kas, jei paleisime šias raketas, o jos pačios nuspręs, kur skristi?“ – po kelerių metų prisiminė JAV viceadmirolas Stanley Arthur.

Tobulesnės versijos ir klaidos

Vėlesnės „Tomahawk“ versijos tapo daug tikslesnės, tačiau jų istorijoje netrūko pavojingų incidentų. Kaip primena Trenchart.us, per JAV invaziją į Iraką 2003 m. dešimt GPS valdomų raketų sudužo Irane, Turkijoje ir Saudo Arabijoje. Laimei, nė viena iš paklydusių raketų nesprogo ir niekas nežuvo.