„Kapitone, į mus pataikė“: mažytis laivas „nuskandina“ milžiną

„Kapitone, į mus pataikė“: mažas branduolinis povandeninis laivas „paskandino“ 4,5 mlrd. dolerių vertės karinio jūrų laivyno lėktuvnešį.

2015 m. kovo mėn. prancūzų „Rubis“ klasės branduolinis atakos povandeninis laivas „Saphir“ (S602) sėkmingai „nukovė“ vieną iš JAV karinio jūrų laivyno flagmanų per JAV ir Prancūzijos karines pratybas. Šis incidentas vėliau tapo posūkio tašku diskusijose apie povandeninį karą ir dabar yra galbūt dar aktualesnis nei tuomet.

Per šias pratybas „Saphir“ prasiskverbė pro daugiasluoksnę „USS Theodore Roosevelt“ (CVN-71) ir jo lėktuvnešio smogiamosios grupės gynybą, išvengdamas aptikimo pakankamai ilgai, kad galėtų užregistruoti imituotus torpedų smūgius tiek lėktuvnešiui, tiek kai kuriems jo palydos laivams – laivams ir priemonėms, skirtoms lydėti ir apsaugoti lėktuvnešį.

Taigi „nuskandinimas“ nebuvo tikras. Tai buvo hipotetinis „nuskandinimas“, pasiektas ir prižiūrimas pagal pratybų taisykles, o ne realių ginklų panaudojimo rezultatas.

Tačiau pasekmės buvo reikšmingos.

Tokios reikšmingos, kad jos išlieka iki šiol ir atskleidžia didelį pažeidžiamumą: netgi vertingiausi JAV karinio jūrų laivyno laivai yra pavojuje, kai susiduria su slaptais povandeniniais laivais.

Kaip šis mažas ir palyginti senas Prancūzijos povandeninis laivas sugebėjo tai padaryti?

Pratybos vyko prie Floridos krantų, Atlanto vandenyne, iki JAV pajėgų dislokavimo.

Prancūzijos gynybos ministerija dabar jau ištrintame internetiniame straipsnyje apibūdino pratybas kaip dalį mokymų su JAV 12-ąja lėktuvnešio smogiamąja grupe, kurią sudaro lėktuvnešis „Theodore Roosevelt“, kreiseriai „Ticonderoga“ ir „Arleigh Burke“ klasės eskadriniai minininkai bei „Los Angeles“ klasės povandeninis laivas.

Pratybos imitavo priešo puolimus, nukreiptus prieš Amerikos teritorinius ir ekonominius interesus. Pirmojoje pratybų fazėje „Saphir“ buvo įtrauktas į draugiškąsias pajėgas, kad padėtų kovoti su povandeniniais laivais.

Tačiau antrojoje fazėje „Saphir“ buvo integruotas į „priešo pajėgas“ ir jam buvo pavesta surasti „Theodore Roosevelt“ ir pulti smogiamąją grupę.

Remiantis analitikų pranešimais apie pratybas, pagrįstais daugiausia ribota informacija, paskelbta internete, „Saphir“ judėjo lėtai ir tyliai, ribodamas savo akustinį signalą, kad neviršytų aptikimo ribų.

Tada povandeninis laivas trumpam pakilo į periskopo gylį, kad galutinai suderintų planus šaudyti į lėktuvnešį, prieš vėl nugrimzdamas giliau ir paleisdamas pratybų torpedas, kurios buvo užregistruotos kaip pataikymai.

Kai antraštėse rašoma, kad lėktuvnešis „nuskendo“, tai iš tikrųjų reiškia, kad lėktuvnešis būtų nuskendęs, jei tos torpedos būtų buvusios tikros.

Kai Prancūzijos karinio jūrų laivyno šaltiniai pirmą kartą paskelbė tinklaraščio įrašą, kuriame aprašė pratybų rezultatus, JAV karinis jūrų laivynas viešai neginčijo teiginio, kad vienas iš jo lėktuvnešių teoriškai galėtų būti sunaikintas povandeniniu laivu.

Tačiau didžioji dalis iš pradžių paskelbtos informacijos apie pratybas vėliau buvo pašalinta.

Šis incidentas buvo svarbus, nes lėktuvnešiai yra dominuojantis ir vertingiausias viršvandeninis karinio jūrų laivyno turtas bet kuriai šiuolaikinei karinei jėgai.

Tai svarbu dabar, ypač todėl, kad lėktuvnešiai vis dažniau laikomi pažeidžiamais dronų karo amžiuje, o bepilotės atakos priemonės yra kuriamos ir planuojamos dislokuoti kartu su tradiciniais pilotuojamais naikintuvais.

Povandeniniai laivai vis dažniau reklamuojami kaip karo jūroje ateitis, o lėktuvnešiai – kaip „lengvas grobis“.

„Saphir“ pratybos parodė, kad kantriai veikiantis slaptas povandeninis laivas, gali būti galingas priešas net ir pažangiausiems lėktuvnešiams bei laivams.

Net ir palyginti nedidelis atakos povandeninis laivas, toks kaip Prancūzijos, jei nėra aktyviai persekiojamas ar identifikuotas, gali išnaudoti aptikimo spragas ir smogti tiesiai į lėktuvnešio grupės šerdį.

Galiausiai, smūgis įrodė, kad lėktuvnešis nėra nepažeidžiamas – jis tiesiog gerai apsaugotas.

O dabar, kai dronus tampa vis pigiau ir lengviau pagaminti, o priešininkai, tokie kaip Kinija, dirba prie nepilotuojamų naikintuvų ir bombonešių, sunku pasakyti, kiek pažeidžiami gali būti dabartiniai lėktuvnešiai, jei niekas nepasikeis.

„Saphir“ pratybos atskleidė silpnąją vietą, ir nuo tada JAV karinis jūrų laivynas paspartino keletą iniciatyvų, siekdamas išplėsti dominavimą po vandeniu ir sustiprinti savo laivyną.

Povandeninių laivų srityje „Electric Boat“ ir karinio jūrų laivyno jūrų pramonės bazės programa atspindi pastangas įdiegti naujas gamybos technologijas, geriau žinomas kaip 3D spausdinimas, siekiant sutrumpinti kritinių povandeninių laivų dalių gamybos laiką.

Šis žingsnis galėtų padėti Jungtinėms Valstijoms įveikti didelius sunkumus, dėl kurių pailgėja naujų platformų statybos laikas.

Be to, tęsiami darbai, susiję su pilotuojamų ir nepilotuojamų priemonių naudojimu jūroje. Pavyzdžiui, šių metų ataskaitose atskleista, kad komanda, dirbanti su JAV karinio jūrų laivyno povandeninio karo centro padaliniu Niuporte, užbaigė pirmąjį antros kartos nepilotuojamo povandeninio aparato iškėlimą į „Virginia“ klasės povandeninio laivo torpedinį vamzdį.

Šis įvykis žymi JAV karinio jūrų laivyno povandeninių laivų pajėgų pažangą racionalizuojant autonominių povandeninių aparatų paleidimą ir iškėlimą iš povandeninių laivų torpedinių vamzdžių.

Siekiant apsaugoti savo nešėjus, laivyno modernizacija yra dvigubai padidinta. Neseniai buvo patvirtintas 837 „Maritime Strike Tomahawk“ (MST) raketų ieškiklių pirkimas, siekiant išplėsti nešėjų grupių smūgiavimo galimybes.

Tuo tarpu naujos kartos aviacijos laivynas jau ruošiamas, o F/A-XX programa juda į priekį, nes Kongresas patvirtino jos finansavimą. Nepriklausomai nuo to, kokie orlaiviai bus sukurti pagal šį projektą, jie turės pakeisti „Super Hornet“ ir bus naudojami kartu su nepilotuojamomis sistemomis, suteikiant laivynams daugiau puolimo galimybių ir kartu atliekant atgrasomąjį vaidmenį.

JAV bando išlaikyti savo pirmavimą povandeninės jūrų galios srityje, integruodamos pilotuojamas ir nepilotuojamas platformas; tačiau visos reikšmingos pasaulinės galios susiduria su ta pačia grėsme, o lėktuvnešių ateitis šiuo metu išlieka itin neaiški.