Nauja pandemija Rusijoje

Sociologas pastebi, kad, nepaisant supratimo apie agresyvų karo pobūdį, daugelis rusų jį suvokia kaip galimybę užsidirbti papildomų pajamų. Dauguma rusų nejaučia jokios moralinės atsakomybės už karą prieš Ukrainą ir nerodo noro asmeniškai dalyvauti kovose.

Apie tai interviu „Glavkom“ kalbėjo sociologijos daktaras ir Rusijos konfliktologijos ir analizės instituto direktorius Aleksandras Šulga.

Rusai pagaliau priprato prie SKO: tapo aišku, kodėl tai yra katastrofa Ukrainai. Pasak jo, Rusijos visuomenė jau seniai pripažino, kad šis karas yra agresyvaus pobūdžio, tačiau jį pirmiausia suvokia kaip galimybę užsidirbti pinigų, o ne kaip tragediją ar nusikaltimą.

„Nėra tiek daug rusų, kurie norėtų ukrainiečius nužudyti ir mirti nemokamai. Tai, kad nėra milijono fanatikų, pasiruošusių kariauti „širdies šauksmu“, mums yra gera žinia“, – mano sociologas. Tačiau, priduria jis, neigiamas aspektas slypi visiškame moralinės refleksijos ir kritinio to, kas vyksta, vertinime.

„Nėra jokių moralinių kliūčių, jokių apmąstymų apie karo žiaurumą ar neteisybę. Tai reiškia, kad net ir V. Putinui palikus postą ar mirus, Rusija greičiausiai nepadarys jokių išvadų“, – aiškino A. Šulga. Ypač nerimą kelia pripratimo prie karo tendencija. Nuo 2023 m. vidurio rusai pradėjo suvokti plataus masto agresiją kaip įprasto gyvenimo dalį – panašiai kaip anksčiau prisitaikė prie pandemijos.

„Tai blogai, nes jie išmoko ignoruoti problemą ir prisitaikė prie naujos realybės. Karas nebėra laikomas tuo, ką galima ar reikia sustabdyti. Jis suvokiamas kaip stichinė nelaimė“, – pažymėjo ekspertas.