Rusai persistengė. NATO šalys jau ruošia ginklus ir turi planą

Europa vis garsiau sako Rusijai: „Gana“. Spalio 15-ąją Briuselyje susitiko NATO valstybių gynybos ministrai, kad susitartų dėl naujų taisyklių, kaip reaguoti į Rusijos lėktuvų ir dronų provokacijas Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos oro erdvėje. Pasak „The Telegraph“, derybos daugiausia skirtos bendro instrukcijų rinkinio parengimui, numatančio, kada galima numušti priešiškus orlaivius.

Nors formaliai NATO ir Rusija nekariauja, Kremlius vis dažniau atrodo apie tai pamirštantis. Reguliarūs NATO šalių oro erdvės pažeidimai tampa įprastu reiškiniu. Kai Aljanso valstybės reaguoja protestais ir oficialiais skundais, Rusijos diplomatai tyli, o jų lėktuvai ir dronai toliau skrodžia Europos dangų.

Rusai patys sau užsikrovė naštą – NATO šalys nori į juos šaudyti

Atsakydamas į vis drąsesnius Maskvos veiksmus, NATO nusprendė imtis ryžtingesnių priemonių. Spalio 15-ąją Briuselyje gynybos ministrai aptarė vieningų taisyklių rinkinį, kuris leistų laikyti Rusijos raketomis ginkluotus orlaivius realia grėsme ir potencialiais taikiniais.

JAV generolas Alexusas Grynkewichas, Jungtinių NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas, teigia, kad būtina sukurti „integruotą oro ir priešraketinės gynybos sistemą“. Tokia sistema panaikintų vidaus apribojimus, kuriuos šiuo metu turi atskiros valstybės narės ir kurie trukdo NATO greitai reaguoti.

Europoje jau netrūksta pavyzdžių, rodančių, kad tokio atsargumo reikia. Rusijos naikintuvai ir dronai vis dažniau pažeidžia NATO šalių oro erdvę, bandydami išmėginti karinių pajėgų reakciją. Kai kurios valstybės reikalauja, kad pilotai patvirtintų grėsmę, kitos reaguoja vien remdamosi radarų duomenimis. Tokie skirtumai sukelia vidines diskusijas, kada galima priimti sprendimą numušti Rusijos orlaivį.

Rusai daugiau nebeskris be pasekmių – NATO svarsto reagavimo planą

Anksčiau NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad Aljansas gali numušti Rusijos lėktuvus, jei šie keltų realią grėsmę. Tuo pat metu jis pabrėžė, kad vien oro erdvės pažeidimo atveju tokios būtinybės nėra.

„Reikia įsitikinti, ar Rusijos lėktuvas iš tiesų kelia pavojų. Jei ne, jis turi būti ramiai palydėtas už NATO oro erdvės ribų“, – sakė Rutte.

Jis taip pat pridūrė, kad Lenkijos ir Estijos atvejais reakcija buvo būtent tokia, kokios tikėtasi.

„Kalbant apie dronus – įsitikinome, kad keliantys grėsmę buvo numušti. Kalbant apie MiG-31, įskridusius į Estijos oro erdvę, buvo įvertinta, ar jie kelia pavojų – ne, nekėlė. Todėl juos išlydėjo italų F-35. Ir tai yra būtent tai, ką treniravomės daryti ir kam ruošėmės“, – apibendrino Rutte.