Atskleidžia plano detales. Europa turi 5 metus...

Pagal karinį planą, kurį pristatys Europos Komisija, ES šalys turi penkerius metus pasiruošti karui.

„Iki 2030 m. Europai reikia pakankamai stiprios gynybos pozicijos, kad įtikinamai atgrasytų savo priešininkus ir atsakytų į bet kokius agresijos veiksmus“, – rašoma plano projekte, kurį, kaip praneša „Politico“, prieš pateikiant jį Komisijos kolegijai aptarė gynybos ministrai.

Dokumentas ES vadovams bus pristatytas kitą savaitę.

„Militarizuota Rusija kelia nuolatinę grėsmę Europos saugumui artimiausioje ateityje“, – teigiama dokumente.

Žiniasklaida rašo, kad nors ES šalys sparčiai didina savo gynybos biudžetus, didžioji dalis šių išlaidų „išlieka daugiausia nacionalinio pobūdžio, o tai lemia susiskaidymą, didėjančias išlaidas ir sąveikumo stoką“.

ES vykdomoji valdžia ragina sostines pirkti ginklus bendrai ir nori, kad iki 2027 m. pabaigos bent 40 proc. gynybos įrangos pirkimų būtų vykdoma pagal bendras sutartis – šiuo metu mažiau nei penktadalis. Plane taip pat nustatyti tikslai, kad iki 2028 m. bent 55 proc. ginklų pirkimų atliktų ES ir Ukrainos įmonės, o iki 2030 m. – bent 60 proc.

Dokumente išsamiai nagrinėjami keli prioritetai

Vienas iš pagrindinių uždavinių – spręsti ES pajėgumų spragas devyniose srityse: oro ir raketinės gynybos, paramos sistemų, karinio mobilumo, artilerijos sistemų, dirbtinio intelekto ir kibernetinės gynybos, raketų ir šaudmenų, dronų ir kontrdronų, sausumos kovos sistemų ir jūrų gynybos.

Plane taip pat minimos tokios sritys kaip gynybinė parengtis ir Ukrainos vaidmuo, kurią ketinama apginkluoti ir paremti, kad ji taptų „plieniniu ežiu“, galinčiu atgrasyti Rusijos agresiją.

Žurnalistai atkreipia dėmesį, kad dokumente pateikiami trijų pagrindinių projektų terminai: „Rytų flango stebėjimas“, kuris integruoja antžeminės gynybos sistemas su oro gynybos ir kovos su dronais sistemomis; „Europos dronų siena“, kurią neseniai pasiūlė Komisija, siekdama apsaugoti rytų šalis; „Europos oro skydas“, skirtas sukurti daugiasluoksnę oro gynybos sistemą; ir „Gynybinis kosminis skydas“, skirtas bloko kosmoso turtui apsaugoti.

Komisija tikisi, kad ES vadovai patvirtins šiuos tris projektus iki metų pabaigos.

Kad būtų pasirengta 2030 m., visų prioritetinių sektorių projektai turėtų būti pradėti 2026 m. pirmąjį pusmetį. Iki 2028 m. pabaigos turėtų būti įgyvendinti projektai, sutartys ir finansavimas, siekiant pašalinti opiausias spragas.

Komisija taip pat nori nustatyti pajėgumų plėtros, reikalingos trūkumams užpildyti, žemėlapį, taip pat nustatyti tiekimo grandinės riziką ir kliūtis, susijusias su svarbiausiomis medžiagomis. Tai gali būti prieštaringa, nes Europos pramonė tradiciškai nenoriai dalijasi per daug informacijos apie gamybą ir tiekimo grandines su Briuseliu.

Finansavimo klausimai

Dokumente nurodoma, kad ES padės mobilizuoti iki 800 mlrd. eurų gynybai, įskaitant SAFE programą, kuriai skirta 150 mlrd. eurų ginklų paskolų, 1,5 mlrd. eurų vertės Europos gynybos pramonės programą, dėl kurios vis dar deramasi, Europos gynybos fondą ir, kai jis bus priimtas 2027 m., kitą bloko daugiametį biudžetą.

Pabrėžiama, kad „valstybės narės yra ir išliks suverenios nacionalinės gynybos klausimais“. Nepaisant atsargios formuluotės, kai kurios valstybės narės priešinasi ES vaidmens gynybos srityje išplėtimui.

Žiniasklaida praneša, kad karinis planas, kuriamas nuo vasaros, siekia spręsti viso bloko, o ne tik labiausiai Rusijai grėsmę keliančių šalių, problemas. Dokumente, kreipiantis į Pietų Europos šalis, tokias kaip Italija ir Ispanija, teigiama, kad „Europa negali sau leisti būti akla grėsmėms iš kitų pasaulio dalių“, turint omenyje Artimuosius Rytus ir Afriką.

Projekte taip pat pabrėžiama, kad ES glaudžiai koordinuos veiksmus su NATO. Tačiau Aljansas ir kai kurios sostinės yra susirūpinusios, kad Briuselis kuria lygiagrečią gynybos struktūrą, kuri galėtų apsunkinti karinį planavimą, užuot integravęsis į NATO.

Tikslas – leisti ES tapti labiau nepriklausomai daug pavojingesniame pasaulyje.