„Rizika reali.“ NATO šalis kaupia maisto atsargas. Kas vyksta?

Civilinės gynybos ministras Carlas-Oskaras Bohlinas nurodė, kad nors „visiško Švedijos uždarymo“ rizika yra labai maža, reikėtų atsižvelgti į tai, kad kilus karui, gali būti sutrikdytos sudėtingos tiekimo grandinės.

Pirmą kartą nuo Šaltojo karo laikų Švedija nusprendė leisti naudoti savo nacionalines maisto atsargas. Tai pirmiausia liečia grūdų saugyklas šiaurinėje šalies dalyje. Vyriausybė šiam tikslui skyrė beveik 575 mln. Švedijos kronų (52 mln. eurų).

Tai yra atsakas į augančią Rusijos grėsmę. Kaip pabrėžia valdžios institucijos, grūdų saugyklos yra strategiškai svarbios, ypač karo metu, kai kariuomenė turi būti parengta.

„Puikiai suprantame, kad Švedijos visiško atjungimo rizika yra labai maža, tačiau sudėtingų tiekimo grandinių sutrikdymo rizika karo ar konflikto atveju, deja, yra daug realesnė“, – sakė Švedijos civilinės gynybos ministras Carlas-Oskaras Bohlinas.

Bohlinas teigė, kad pirmosios skubios pagalbos grūdų atsargos bus sukurtos šiaurinėje Švedijoje – teritorijoje, kuri karo atveju galėtų būti izoliuota.

Švedijos civilinės saugos agentūra paskelbė kaloringų, lengvai laikomų produktų, rekomenduojamų vartoti konflikto atveju, sąrašą. Tai džiovinta mėsa ar žuvis, uogienė, šokoladas, pieno milteliai ir sausainiai.

Remiantis Švedijos vyriausybės skaičiavimais, vidutinis Švedijos pilietis turėtų sukaupti pakankamai energijos, kad suvartotų 3000 kalorijų per dieną bent 3 dienas. Ekspertai mano, kad ilgainiui toks energijos tiekimas leistų 95 % šalies gyventojų išgyventi 3 mėnesius nepatiriant maistinių medžiagų trūkumo.

Švedijos veiksmai siejami su augančia Rusijos grėsme.