„Geriau negu nieko? Zelenskis gavo tik desertą“

Žinomo Ukrainos politiko, buvusio Aukščiausiosios Rados (Ukrainos parlamento) deputato, ir itin populiaraus tinklaraštininko Vitalijaus Čepinohos komentaras.

Zelenskis Vašingtone, Putinas laukia Budapešte: sustojimas „ten, kur esame“ ar naujas žingsnis karo eigoje?

Penktadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Vašingtoną susitikti su Donaldu Trumpu. Tikėtasi, kad pagrindinė diskusijų tema bus sparnuotųjų raketų „Tomahawk“ tiekimas Ukrainai. Tačiau, kaip jau žinoma, dieną prieš tai Trumpas telefonu kalbėjosi su Vladimiru Putinu. Jie susitarė susitikti Budapešte per artimiausias dvi savaites.

Trumpas nori kalbėtis su Putinu iš stiprios pozicijos. Iki šiol ši „stiprioji pozicija“ buvo išreikšta tik per pokalbius telefonu. Jis pareiškė, kad „laikas sustoti ten, kur esame, ir leisti abiem pusėms paskelbti pergalę“. Vietoj „Tomahawkų“ Ukrainos prezidentas buvo pavaišintas desertu – „Macintosh“ obuoliais su mandarinų ledais ir gervuogių padažu. Geriau negu nieko.

Putinui šiuo metu labiausiai reikia laiko, nors net ir tai jam mažai padės. Cugcvango situacijoje laikas tampa priešu.

Žinoma, kad JAV prezidento pokalbis telefonu su Rusijos diktatoriumi įvyko paties Kremliaus vadovo prašymu. Rusijoje padėtis bloga: fronto linijose nėra jokios pažangos, ekonomika griūva, o Putinas desperatiškai ieško kvėptelėjimo pauzės. Jam reikia laiko, nors ir tai jo neišgelbės. Cugcvango situacijoje laikas virsta priešu.

Trumpas tikisi rezultato Budapešto susitikime, o Putinas – jokio rezultato. Rusijai joks rezultatas jau yra rezultatas. Kremliaus režimas taip giliai įklimpęs į karą, kad neįsivaizduoja, kaip iš jo išsisukti be katastrofiškų pasekmių.

Karo ekspertas Hristo Grozevas sako:

„Putinas atsidūrė tarp dviejų ugnių: vienoje pusėje – verslo elitas, trokštantis užbaigti karą, kitoje – generolai, kurie paragavo karo ir nėra suinteresuoti jo nutraukti. Abu keliai veda į žlugimą – pirmiausia paties Putino.“

Šią savaitę buvo galutinai priimtas sprendimas aprūpinti Ukrainą „Tomahawk“ raketomis. Šis sprendimas techniškai ir logistiškai parengtas, jis ne atšauktas, o tik atidėtas.

Ukraina į Baltuosius rūmus atsivežė Rusijos „skausmo taškų“ žemėlapius. „Tomahawk“ raketos galėtų įstumti Rusiją į tamsiuosius amžius – nors, regis, ji pati noriai juda ta kryptimi.

Pamenu, vaikystėje žiūrėdavau politines karikatūras žurnale „Po leninizmo vėliava“. Tai buvo, ko gero, 1983-ieji ar 1984-ieji – orveliški laikai. Tuo metu sovietinėje propagandoje netilo kalbos apie amerikietiškų „Tomahawk“ raketų dislokavimą Europoje. Šios raketos galėjo nešti branduolines galvutes. Ekspertai tuomet teigė, kad jos labiau atgraso nei grasina. Sakė, jog jos niekada nepasieks Maskvos.

Bet dabar kyla klausimas: gal vis dėlto pasieks? Viskam savas laikas.

Tuo tarpu „Oshkosh Defense“ pristatė savo FMAV kovinių mašinų šeimą, galinčią paleisti „Tomahawk“ raketas nuo žemės. NATO rangovai sukūrė naują gynybos įrangą Ukrainai ir pradėjo galutinius jos bandymus.

Briuselyje įvyko naujausias Ramšteino formato viršūnių susitikimas, kuriame NATO šalių saugumo vadovai dosniai dalijosi „dovanomis“ Ukrainai. Vokietija suteiks karinės pagalbos paketą, kurio vertė viršija 2 mlrd. eurų. Jame – dvi naujos IRIS-T oro gynybos sistemos, valdomos raketos, nešiojamosios oro gynybos sistemos ir ryšių įranga. Danija skyrė 1,1 mlrd. kronų savo jūrų pajėgų pagalbai Ukrainos laivynui.

Nyderlandai investuoja 90 mln. eurų į atakos ir žvalgybos dronų gamybą. Norvegija planuoja skirti 7,2 mlrd. eurų karinę pagalbą, Švedija perduos žvalgybinius orlaivius, o Estija Ukrainai padovanos bepiločių orlaivių už dešimtis milijonų eurų.

Ramšteine JAV gynybos sekretorius Pete’as Hegseth paskelbė naują karinę doktriną Rusijos atžvilgiu:

„Jei Rusija nenutrauks karo, esame pasirengę atsakyti taip, kaip gali tik Jungtinės Valstijos.“

Jis taip pat pareiškė, kad JAV tikisi — o Europos sąjungininkės pagal PURL (Prioritetinių Ukrainos reikalavimų sąrašo) iniciatyvą turi skatinti pirkti daugiau amerikietiškų ginklų Ukrainai.

„Financial Times“ duomenimis, nuo 2025 m. vasaros vidurio Amerikos žvalgyba dalyvauja visuose atakų prieš strateginius taikinius Rusijoje planavimo etapuose. Ji nustato raketų aukštį ir maršrutą, kad būtų efektyviau apeita Rusijos oro gynyba. Kol kas tai – tik viena iš teorijų apie strateginį Ukrainos ir JAV bendradarbiavimą.

„Visų pirma, turime pribaigti Rusiją“, – spalio 13 d. kalbėdamas Izraelio parlamente sakė Donaldas Trumpas.
Su šiuo pareiškimu daug kas linkęs sutikti: karą reikia baigti – pageidautina kartą ir visiems laikams.

JAV iždo sekretorius Scottas Bessent patvirtino Jungtinių Valstijų pasirengimą bendradarbiauti su G7 partnerėmis, siekiant dar labiau padidinti spaudimą Rusijai. Apie tai jis pareiškė susitikime su Ukrainos premjere Julija Svyrydenko.

Jeruzalėje Donaldas Trumpas paskelbė „amžiną taiką“ Gazoje ir Palestinoje – nors akivaizdu, kad Artimuosiuose Rytuose taikos dar ilgai nebus. Iškart po paliaubų „Hamas“ nariai viešai įvykdė mirties bausmę civiliams palestiniečiams. Tai buvo skaudi iliustracija, kad taika ten – tik žodinis miražas.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu įteikė Trumpui auksinį taikos balandį kaip paguodos prizą už negautą Nobelio taikos premiją. Trumpas liko patenkintas – geriau balandis Jeruzalėje nei prizas Osle.

Tuo metu Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) dronai atakavo naftos perdirbimo gamyklą Baškirijoje, net 1500 kilometrų nuo Ukrainos. Tai jau trečias SBU smūgis šiame regione per mėnesį. Rusija nebeturi jokio „užnugario“ – jį dabar užima SBU, Vyriausioji žvalgybos valdyba ir Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos.

Sėkmingas smūgis buvo suduotas ir naftos saugyklai okupuotame Kryme, netoli Feodosijos. Po dienos ten pataikyta dar kartą. Spalio 16-osios naktį Specialiųjų operacijų pajėgos atakavo Saratovo naftos perdirbimo gamyklą Rusijoje.

Kryme okupantai, gindamiesi nuo Ukrainos dronų, numušė savo pačių naikintuvą Su-30. Tikėkimės, kad tai – ne paskutinis toks atvejis. Tuo pat metu pusiasalyje užsiliepsnojo dar viena naftos saugykla.

Išgyvename ketvirtą karo rudenį.

Ukraina stovi. Ukraina kovoja. Ir mes tikrai žinome:

„Mūsų jaunieji broliai ir seserys – mums likimas šypsosis.“

Laikykimės.