Ateina nauja Rusijos armija. Ką žino Zalužnas

Rusijos Federacija sistemingai mokosi kovoti ir vykdo didelio masto ginkluotųjų pajėgų reformą, kuri greičiausiai bus baigta iki 2030 m. Ši transformacija lems armijos, sudarytos iš „robotų, autonominių sistemų ir dirbtinio intelekto ginkluotųjų pajėgų“, kurias vienija nauja kovos patirtis, atsiradimą. Tai žymės „naujų ginklavimosi varžybų dėl pasaulinės saugumo sistemos kontrolės“ pradžią.

Tai teigė Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje ir buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas ataskaitoje, parengtoje Lenkijos tyrimų centro „Eastern Flank Institute“ užsakymu.

Rusijos armijos transformacija

Zalužnas pažymi, kad per beveik ketverius karo Ukrainoje metus Rusija „sistemingai mokosi geriau kovoti“ ir „jau sukūrė naują armiją, kuri renka, analizuoja ir nedelsdama pritaiko kovos patirtį“. Visi šie pokyčiai yra baigiami kuriant naujas doktrinas ir mokymo programas.

Buvęs vyriausiasis vadas pažymi, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų paimtų belaisvių etninė sudėtis taip pat gali rodyti „šios unikalios patirties perdavimą tokioms šalims kaip Kinija, Iranas ir Šiaurės Korėja“. Visa tai rodo „neišvengiamą didelio masto Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų reformą tiek karo metu, tiek, galbūt, pokario laikotarpiu“.

Atsižvelgiant į mokslo ir technologijų pažangos tendencijas bei naujos karybos doktrinos formavimąsi, tokia reforma, anot Zalužno, bus baigta ne vėliau kaip 2030 m.

„Tai bus robotų, autonominių sistemų ir dirbtinio intelekto ginkluotosios pajėgos, kurias vienija patirtis ir esamos doktrinos. Ir svarbiausia, jos galės pritaikyti savo naujus pajėgumus iki reikiamo lygio. Tai bus naujos ginklavimosi varžybos dėl pasaulinės saugumo sistemos kontrolės“, – siūlo jis.

NATO kritika ir raginimas dialogui

Valerijus Zalužnas išreiškė abejonę dėl Aljanso pasirengimo šiems pokyčiams, pažymėdamas:

„Net ir šiandien nesunku numatyti šių naujų ginklavimosi varžybų dalyvius. Jie tikrai nėra tie, kurie tiesiog nori pelningai persiginkluoti. Aš nematau nieko panašaus NATO armijų struktūrose, kurios greičiausiai bus pasirengusios karui su armijomis, kurių nebėra.“

Jo nuomone, norint paspartinti institucinę gynybinę parengtį demokratinėje visuomenėje, būtina „užmegzti dialogą būtent su šia visuomene“, kad politiniai lyderiai išvengtų „nepopuliarių žingsnių atidėliojimo“. Jis pabrėžia, kad „kas pirmas pradės šį dialogą – Europos vyriausybės ar Rusijos armija – priklauso nuo mūsų ir mūsų partnerių“.

„Tik mūsų bendras darbas leis Ukrainai pasidalyti ne tik savo sielvartu, bet ir unikalia karybos patirtimi, kuri padės ES valstybėms kuo greičiau patobulinti savo gynybos strategijas, ir ne tik gynybos pramonės bendradarbiavimo srityje“, – apibendrina jis.