Bombonešiai virš Rusijos: Ukraina išslaptina savo orlaivių misiją (Video)

Ukraina sukūrė technologiją, leidžiančią lengvuosius orlaivius paversti bombonešiais dronais, galinčiais skristi giliai į Rusiją ir mėtyti bombas.

Šių bombonešių operacijos buvo aprašytos žiniasklaidos priemonėje „Babel“, kurios žurnalistai aplankė padalinį, dirbantį su tokiais orlaiviais.

Idėja pertvarkyti lengvuosius orlaivius 2023 m. kilo vienam buvusiam verslininkui, o dabar Gynybos pajėgų nariui, kurio šaukinys yra „Horynyč“. Jo grupė, priklausanti 14-ajam Bepiločių sistemų pajėgų pulkui, jau atliko 102 misijas, iš kurių 78 buvo sėkmingos.

Bombonešiai dronai taikosi į gamyklas ir arsenalus, sutrikdydami Rusijos naftos ir dujų pramonę. Prieš išvykimą orlaiviai aprūpinti OFAB-100-120 sprogstamąja bomba, dviem 120 mm minomis ir termobarine amunicija. Dronas pirmiausia numeta bombą ir užminuoja, tada pats taranuoja taikinį ir detonuoja termobarinę amuniciją, kuri padega pastatus ir sunaikina slaptas orlaivio sistemas.

Kūrimas

2024 m. virš Rusijos buvo pastebėti „Skyranger Ninja 912S“ ir „Aeroprakt A-22“ lengvieji orlaiviai, kurie pataikė į įvairius taikinius, įskaitant Alabugos gamyklą, kurioje surenkami „Shahed“ dronai. Vietoj piloto sėdynės kabinoje sumontuotas papildomas degalų bakas ir akumuliatoriai, kurie maitina navigacijos ir ryšio sistemas.

Inžinierių ir pilotų komanda užtikrino, kad orlaivis galėtų pakilti, skristi per palydovų signalų trukdymo zonas, pasislėpti nuo oro gynybos, pataikyti į taikinį, kurio koordinatės yra metro tikslumu, grįžti ir savarankiškai nusileisti arba taranuoti objektą.

Kūrimo metu pagrindinė problema buvo ryšys tarp orlaivio ir valdymo centro. „Horynyč“ autopilotas galėjo atlikti misiją net ir be ryšio, naudodamas inercinę navigacijos sistemą. Tačiau inercinėje sistemoje neišvengiamai kaupiasi klaidos, ir orlaivis nukrypsta nuo kurso.

Ryšys su orlaiviu yra būtinas, kad autopilotas gautų teisingas koordinates ir grįžtų į teisingą kelią. Idėją aprūpinti orlaivį palydovinio ryšio sistema pasiūlė vieno iš pažangių dronų būrių, atvykusių išbandyti bombonešio, vadas. Be to, „Horynyč“ inžinieriai sustiprino orlaivio atraminę konstrukciją ir užbaigė programinės įrangos kūrimą.

Lėktuvai į aerodromą atgabenami išardyti ir surinkti netoli oro uosto. Jie papildomi degalais, atgabenami į kilimo ir tūpimo taką ir įrengiami detonatoriai. Mobilios vadavietės navigatorius per radijo modemą atsisiunčia misiją į orlaivio autopilotą.

Misija

Spalio 5–6 d. naktį Ukrainos bepilotis bombonešis „Horynyč“ atliko paskutinę savo misijos dalį. Maršrutas buvo virš Dzeržinsko, pramoninio Žemutinio Naugardo miesto palydovo. Bombonešis įskrido iš rytų ir praskrido virš miesto centro iki vakarinio pakraščio. Taikinys buvo „Rostecc“ korporacijos „Jakovo Sverdlovo“ gamykla. Šioje gamykloje beveik 5000 darbuotojų gamina sprogmenis ir jais pripildo sprogstamąsias aviacines bombas, skirtas Rusijos fronto aviacijai. 

Kai bombonešis priartėjo prie taikinio apskaičiuotu atstumu, jo skrydžių vadovas davė komandą jį numesti. Dvi 120 mm artilerijos minos ir pagrindinis ginklas – sprogstamoji aviacinė skeveldrinė bomba OFAB-100-120 – buvo numestos iš trijų pakabinamų įrenginių po fiuzeliažu. Po to lėktuvas dar kartą apskrido taikinį ir pikiravo į jį kamikadzės režimu.

Bombonešis nuskrido beveik tūkstantį kilometrų iki taikinio. Jis kirto fronto liniją ir Rusijos priešlėktuvinių sistemų veikimo zoną. Nusileidęs ant žemės, lėktuvo variklis sustojo. Pradėjo veikti savaiminio sunaikinimo laikmatis. Per penkias minutes jis suveikė, ir termobarinė amunicija sunaikino lėktuvą ir visą jo slaptą užpildą.

Tai buvo tik pirmasis bombonešis iš nedidelės eskadrilės. Antrasis bombonešis sekė maždaug kas dešimt minučių. Kitą dieną, įsitikinusi, kad abu lėktuvai pasiekė taikinį, „giluminio smūgio“ grupė iš kito aerodromo paleido dar septynis bombonešius.