Smogė atgal 10 kartų efektyviau nei Rusija! Ukraina laimi

Karas tarp Rusijos ir Ukrainos tęsiasi toli už apkasų ribų. Kyjivas vykdo šešėlinį karą, medžiodamas Rusijos agentus ir kolaborantus visame pasaulyje. Dabar, Kremliui stiprinant savo slaptą kampaniją, Ukrainos žvalgybos tarnybos pasirodo esančios daug veiksmingesnės.

Rugpjūčio 30 d. Lvive buvęs Ukrainos parlamento pirmininkas Andrijus Parubijus buvo nušautas vyro, veikiančio pagal Rusijos žvalgybos nurodymus. Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) pranešė, kad 52 metų įtariamąjį Rusijos agentai užverbavo Parubijui nužudyti.

Vos prieš kelias savaites, liepą, Kyjive buvo nušautas pulkininkas Ivanas Voronyčius, aukštas pareigas ėjęs SBU pareigūnas, dalyvavęs specialiosiose operacijose. Ukrainos teigimu, šį išpuolį surengė Rusijos saugumo tarnyba, pasitelkdama kraštutinių dešiniųjų ekstremistus kaip įgaliotinius.

Siekdama platesnių pastangų destabilizuoti Ukrainą iš vidaus, Rusija taip pat sustiprino savo slaptas operacijas, įskaitant „Telegram“ naudojimą manipuliuojant Ukrainos vaikais, kad šie vykdytų savižudžių sprogdinimus.

Tačiau duomenys rodo, kad Kyjivo atsakas buvo daug veiksmingesnis. Pasak ACLED, nuo 2022 m. Ukraina okupuotose teritorijose ir pačioje Rusijoje įvykdė daugiau nei 120 nužudymų ir pasikėsinimų nužudyti Rusijos taikinius – daugiau nei keturis kartus daugiau nei nurodyta Rusijos žvalgybai.

Ukrainos agentai smogė okupacijos pareigūnams, kolaborantams ir vyresniesiems Rusijos karininkams. Tuo tarpu Rusijos kontrkampanija išlieka sporadiška ir prastai vykdoma, dažnai pasikliaujant vietos nusikaltėlių įgaliotiniais, o ne apmokytais agentais. Kiyjivas nuo pirmosios Rusijos invazijos 2014 m. ilgai vykdo šešėlinį karą.

2015 m. gruodį SBU suorganizavo Rusijos įgaliotinio vado Pavelo Dremovo nužudymą okupuotame Luhanske. Gavę informacijos apie Dremovo aistrą „Range Rover“ automobiliams, SBU agentai slapta įvežė automobilį į Rusijos kontroliuojamą teritoriją, prikišo į jį sprogmenų ir paprašė vietos informatoriaus perduoti jam raktelius. Kitą dieną jie nuotoliniu būdu susprogdino bombą, jį akimirksniu nužudydami.

Kitais metais Ukrainos specialiosios pajėgos Kryme surengė sabotažo misiją, per susišaudymą nužudydamos du Rusijos karininkus. Maskva atsakė savo nužudymais, įskaitant 2017 m. įvykdytą Ukrainos žvalgybos pareigūno Maksimo Šapovalio automobilio bombos sprogdinimą ir po dvejų metų nesėkmingą pasikėsinimą nužudyti Kyrylo Budanovą, kuris dabar eina Ukrainos karinės žvalgybos vadovo pareigas.

Iš tiesų, Ukrainos žvalgyba pademonstravo savo gebėjimą smogti giliai Rusijoje. Pranešama, kad 2024 m. gruodį ir 2025 m. vasarį Ukrainos agentai per atskiras tikslias atakas nužudė du aukšto rango Rusijos generolus: vieną nužudė sprogmuo, padėtas elektriniame paspirtuke Maskvoje, o kitą – automobilio bomba. Kyjivas taip pat taikėsi į dešimtis žinomų asmenų, susijusių su karo nusikaltimais ir žiaurumais, įvykdytais prieš Ukrainą.

Oleksandra Ustinova, Ukrainos parlamento narė iš Holos partijos, pasakė: „Akivaizdu, kad taktiniai rezultatai buvo veiksmingi, daugelis misijų buvo sėkmingos, įskaitant didelio atgarsio sulaukusius nužudymus už Ukrainos sienų.“

Ukrainos žvalgyba neapsiriboja Europa. Kyjivas taikėsi į Rusijos turtą Malyje, Sudane ir Sirijoje ir netgi svarstė operacijas Pietų Afrikoje. Pranešama, kad Ukrainos karinė žvalgyba padėjo surengti pasalą Malyje, per kurią 2024 m. liepą žuvo 84 „Wagner“ samdiniai. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova apkaltino Ukrainą „antrojo fronto Afrikoje atidarymu“.

Pasak Ukrainos saugumo ir bendradarbiavimo centro pirmininko Serhijaus Kuzano, daugelis žuvusiųjų buvo buvę nuteistieji, kurie anksčiau kovojo Rytų Ukrainoje, kai kurie – dar 2014 m.

Kaip pažymėjo vyresnysis ACLED analitikas Nichita Gurcov, „pasikėsinimų nužudyti skaičius Rusijoje per pirmuosius tris 2025 m. ketvirčius jau viršijo metinius ankstesnių trejų metų skaičius“. Šis padidėjimas greičiausiai atspindi blogėjančią Maskvos poziciją mūšio lauke ir jos vėlavimą prisitaikyti prie užsitęsusio žvalgybos karo realijų. Rusija dešimt kartų nesėkmingai bandė nužudyti Budanovą.

Liepos mėnesį „Reuters“ pažymėjo, kad nuo 2022 m. buvo pašalinti mažiausiai 11 vyresniųjų Rusijos vadų.

Po Rusijos generolų nužudymo Ustinova pažymėjo, kad nors Kremliaus artimiausiems žmonėms buvo taikoma griežtesnė apsauga, Rusijos kontržvalgybos tarnybos buvo daug mažiau veiksmingos užtikrinant žemesnio rango pareigūnų apsaugą.

Spalio 1 d. per Ukrainos drono smūgį Naujojoje Kachovkoje žuvo Vladimiras Leontjevas, Rusijos paskirtas pareigūnas, kaltinamas pagrobimais ir kankinimais. Keliomis dienomis anksčiau Ukrainos žvalgyba Stavropolio krašte nužudė Rusijos pulkininką leitenantą. Rugsėjo viduryje Kyjivas smogė giliai į Tolimųjų Rytų Rusiją, nužudydamas 155-osios jūrų pėstininkų brigados Vladivostoke narius, kaltinamus karo nusikaltimais. Kyjivas šį išpuolį pavadino „kerštu už žiaurumus prieš Ukrainos karo belaisvius“.

Pulkininkas Romanas Kostenko, Ukrainos parlamento narys ir buvęs specialiųjų pajėgų vadas, teigė, kad Kyjivas planuoja atkartoti „Mossad“ stiliaus kampanijas, siekdamas susekti už žiaurumus atsakingus asmenis – programą, kuri, jo manymu, tęsis dešimtmečius. Jis perspėjo, kad bet kokia derybų dėl taikos sutartis būtų „tik pradžia“, nes nusikaltėliai būtų persekiojami visur ir kad jie „bijos ne tik palikti Rusijos Federacijos teritoriją, bet ir išeiti iš namų“.