Krymas – apgultas ir artėja prie žlugimo

Krymas apgultas. Rusijos tvirtovė turi kristi

Kai Rusija 2014 m. aneksavo Ukrainos Krymą, Vladimiras Putinas apgyvendino pusiasalyje apie 100 000 etninių rusų. 2018 m. jis baigė Kerčės tilto statybą, sujungusią Krymą su Rusijos žemynu, ir pavertė visą regioną Juodosios jūros laivyno bei Rusijos armijos tvirtove. Iki 2022 m., kai Putinas pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, atrodė, kad ši aneksija yra saugi. Šiandien Krymas – faktiškai apgultas ir artėja prie žlugimo.

Ukrainos strategija: ne puolimas, o izoliacija

Ukraina vengė brangių tiesioginių puolimų sausuma ar jūra ir sutelkė pastangas į Rusijos oro gynybos sistemų silpninimą. Dronai ir raketos sistemingai naikino Rusijos daugiasluoksnę gynybą – radarus, raketų paleidimo įrenginius, vadovavimo centrus. Tuo pat metu jūrų dronai nuskandino reikšmingą Juodosios jūros laivyno dalį, priversdami likusius laivus trauktis iš Sevastopolio į Novorosijską Rusijos teritorijoje. Dauguma nuskandintų laivų buvo desantiniai – jie tiekdavo atsargas Krymui.

Šiais metais Krymo oro gynyboje atsirado didelių spragų. Ukraina įgijo taktinį pranašumą ore ir pradėjo atakas prieš pusiasalio energetikos infrastruktūrą. Buvo sunaikintas kuro ir amunicijos traukinys Melitopolio–Krymo geležinkelyje. Jo nuolaužos ilgai blokavo liniją, o bet koks bandymas atkurti eismą buvo atakuojamas dronais ir artilerija. Tai buvo vienas iš penkių pagrindinių Krymo tiekimo maršrutų.

Antrasis – kelias iš šiaurės – tapo nebepravažiuojamas po HIMARS smūgio tiltui. Trečiasis, jūrų kelias, buvo uždarytas, kai laivai nebegalėjo švartuotis Sevastopolyje. Kerčės tiltas smarkiai apgadintas ir šiuo metu tinkamas tik lengvosioms transporto priemonėms, o keltų linija nutraukta po incidento, per kurį, kaip pranešama, buvo apgadinti keli keltai. Oro transportas taip pat nebegali visiškai užtikrinti reikiamų tiekimų.

Energetikos smūgiai ir civilinė krizė

Po logistikos griūties Ukraina ėmėsi energetikos infrastruktūros. Kadangi Kryme nėra naftos perdirbimo įrenginių, jis visą energiją turi importuoti. Dronų ataka sunaikino Gvardeiskojės degalų saugyklą – pagrindinį regiono paskirstymo centrą. Vėliau buvo apšaudytas ir Feodosijos naftos terminalas – vienintelis jūrų kelias energijos tiekimui į pusiasalį.

Padariniai pasijuto iškart: kuro beveik neliko, dyzelinas buvo rekvizuotas kariuomenei, o civiliams įvestas griežtas normavimas. Juodoji rinka tapo beveik vieninteliu degalų šaltiniu. Elektros tiekimas sutrinka kasdien. Artėjant žiemai, daugelis gyventojų bando palikti Krymą, baimindamiesi likti be kuro ir šilumos.

Manoma, kad Kerčės tiltas nėra visiškai uždarytas, kad Rusija galėtų evakuoti civilius ir kariškius galimos situacijos pablogėjimo atveju. Be kuro atsargų Rusijos armija gali būti priversta trauktis arba sustabdyti operacijas.

Karinė ir humanitarinė dilema

Kiti tikėtini Ukrainos taikiniai – šiluminės elektrinės, tiekiančios elektrą civiliams. Tai galėtų sukelti humanitarinę krizę. Vis dėlto, pasak Horsfallo, Putinas greičiausiai verčiau rizikuos katastrofa nei pripažins pralaimėjimą.

Tarp civilių gyventojų auga nepasitenkinimas. Rusijos valdžia stiprina saugumo priemones, o FSB sulaiko visus, įtariamus nelojalumu. Jei armija negalės išlaikyti pozicijų, prieš traukdamasi ji gali taikyti „išdegintosios žemės“ taktiką ir naikinti infrastruktūrą.

Išvados

Rusijos armija negali ilgai išsilaikyti be kuro ir maisto. Pasak autorių, ši Ukrainos strategija leidžia pasiekti pergalę su minimaliomis gyvybių aukomis ir minimalia žala civiliams. Dronų atakos prieš Rusijos giluminę infrastruktūrą (Orenburge, Rostove, Uljanovske) rodo platesnį spaudimo modelį.

Kiekvienas žingsnis link žiemos tampa žingsniu link Ukrainos pergalės. Energetika visada buvo silpnoji šio karo grandis. Kai Rusija nebegalės aprūpinti savo armijos Kryme, Ukraina turės kurti naują strategiją – kaip atkurti ir reintegruoti pusiasalį.