„Ar kas nors man atsakys?“ – pagrindinis propagandistas įsiutęs dėl padėties Rusijoje

Iki šiol rusas siautėjo dėl tariamo Kyjivo užėmimo, tačiau pastaruoju metu savo pareiškimuose vis dažniau kreipiasi į savo šalies vyriausybę.

„2022 m. Vladimiras Putinas paskelbė, kad vienas iš pagrindinių jo tikslų yra Ukrainos demilitarizacija. Po 3,5 metų net ir ištikimiausi Kremliaus atstovai nebegali paneigti realybės: Ukraina nėra demilitarizuota, bet labiau militarizuota nei bet kada anksčiau“, – praneša „Euromaidan Press“.

„Uolus Rusijos žiniasklaidos atstovas pagaliau pripažino, kad Ukraina ne tik nerodo jokių subyrėjimo požymių, bet ir stiprėja nei bet kada anksčiau, jokios katastrofos net nematyti“.

Vienas tokių asmenų yra Vladimiras Solovjovas. Pagrindinis Kremliaus propagandistas, žinomas dėl savo tiradų apie tariamą Ukrainos žlugimą, neseniai padarė netikėtą prisipažinimą.

„Ukraina ne griūva, ji stiprėja“, – skelbia Solovjovas.

Propagandistas atrodė šokiruotas, kai pareiškė, kad Ukrainoje nematyti jokių išsekimo požymių.

Pagyros apie neišvengiamą Kyjivo žlugimą išnyko. Vietoj to, jis pripažino, kad Rusijos armija nepakankamai įvertino situaciją, manydama, kad NATO siunčia Ukrainai tik gatavą produkciją.

Ukrainos gynybos ministerija paskelbė duomenis, rodančius, kad iki 2025 m. vidurio mažiausiai 40 proc. į fronto linijas siunčiamų ginklų ir karinės įrangos bus pagaminta šalies viduje. Tie patys skaičiavimai rodo, kad iki 2022 m. šis skaičius sieks vos 10 proc.

Tuo pačiu metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad iki 2025 metų pabaigos 50 procentų ginklų fronto linijoje bus pagaminta šalies viduje.

„Euromaidan Press“ praneša, kad padėčiai Ukrainoje įtakos turėjo vidaus pramonės plėtra į Lenkiją, Daniją ir  Vokietiją.

Maždaug 95 proc. Ukrainos dronų šiuo metu gaminama šalies viduje, o likę 5 proc. – gamyklose Danijoje ir Vokietijoje. Tuo tarpu raketų gamyba sudaro maždaug 80 proc., o likusi dalis, įskaitant naujos kartos tolimojo nuotolio sistemas, diegiama įgyvendinant bendrus projektus su Lenkija ir Danija.

„Kontrastas su Rusija negalėtų būti didesnis, nes Maskvos ekonomika kenčia nuo sankcijų, o šaudmenų gamyba traukiasi“.

Šį teiginį, regis, patvirtina ir Solovjovo žodžiai, kuris kitame pranešime skundėsi Rusijos ekonomikos problemomis, kurias sukėlė Jungtinių Valstijų įvestos sankcijos dviem didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms.

Kremliaus propagandistas įvertino, kad Rusijos ekonomika išgyvena krizę. Anot jo, Maskva šiuo metu kovoja su ekonominės veiklos sulėtėjimu. Tuo pačiu metu Solovjovas pareiškė, kad jo šalis negali sau leisti žlugimo karo metu. Jis taip pat pažymėjo, kad Vladimiras Putinas iškėlė tikslą, jog Rusijos ekonomika augtų sparčiau nei pasaulio vidurkis.

„Vyriausiasis vadas mums pavedė judėti greičiau nei pasaulio vidurkis. Ir kieno, kodėl ir kieno politikos dėka staiga atsidūrėme ant recesijos slenksčio? Galbūt kas nors gali man atsakyti? Ar tai klausimas orų prognozuotojams? Ar tai tik orai? Karas tęsiasi! Mes negalime sau leisti prabangos patekti į recesiją“, – griausmingai sakė propagandistas.

JAV iždo departamentas trečiadienį paskelbė sankcijas Rusijos naftos bendrovėms „Rosneft“ ir „Lukoil“  bei jų dukterinėms įmonėms. Tai pirmosios sankcijos Rusijos bendrovėms per antrąją JAV prezidento Donaldo Trumpo kadenciją.