Šiuolaikiniuose naikintuvuose nebėra tiesių sparnų. Kodėl?

Tiesūs sparnai buvo įprasti naikintuvuose šeštojo dešimtmečio pradžioje, tokiuose kaip „Gloster Meteor“ (pirmasis britų reaktyvinis naikintuvas Antrajame pasauliniame kare).

Tiesūs sparnai sukuria stiprią keliamąją jėgą skrendant mažu greičiu, kuri reikalinga kylant ir leidžiantis. Tačiau lėktuvams pradėjus skristi didesniu greičiu, pasipriešinimas smarkiai padidėjo, ypač artėjant prie garso greičio.

Orlaiviui artėjant prie 1 macho greičio, išilgai jo sparnų susidaro smūginės bangos. O jei sparnai yra atlenkti atgal ir trikampio formos, oro srautas nukreipiamas, taip sumažinant pasipriešinimą. Šis sprendimas leidžia tokiems naikintuvams kaip F-16 ir MiG-29 išlaikyti viršgarsinį greitį ir valdymą.

Tiesūs sparnai idealiai tinka lėtesniems orlaiviams, įskaitant propelerinius ir turbopropelerinius orlaivius, skraidančius mažesniu nei 800 km/val. greičiu.

Naikintuvams, kurie reguliariai viršija 1 macho greitį, reikalingos konstrukcijos, optimizuotos viršgarsiniam efektyvumui. Atlenkti atgal (swept wing) ir delta formos sparnai paaukoja nedidelį efektyvumo praradimą skrendant mažu greičiu, tačiau žymiai padidina aerodinamines charakteristikas skrendant didesniu greičiu, todėl jie tinka tiek koviniam manevringumui, tiek skrydžiams dideliame aukštyje.

Atsiradus slaptosioms technologijoms (stealth), tiesūs sparnai tapo nebeaktualūs. Tiesūs sparnai labai gerai atspindi radaro bangas, todėl padidėja aptikimo tikimybė. Pavyzdžiui, naikintuvuose F-22 ir F-35 naudojami kampuoti kraštai, lygūs paviršiai ir mišrūs sparnai, skirti radaro signalams išsklaidyti. Tačiau kintami arba judantys sparnai, anksčiau naudoti F-14 „Tomcat“, prideda nereikalingo svorio ir neigiamai veikia slaptąsias technologijas.

Šiuolaikiniuose naikintuvuose naudojami lengvi lydiniai ir anglies kompozitai, kurie leidžia pagaminti plonesnius, tvirtesnius sparnus su optimizuotomis aerodinaminėmis formomis. Tokiuose orlaiviuose kaip prancūziškas „Rafale“ ir švediškas „Gripen“ tai sukuria platų greičių diapazoną be sudėtingų sparnų mechanizmų.

Atlenktų atgal (gerokai rečiau priekin) ir delta sparnų konstrukcijos padeda užtikrinti sklandesnį oro srautą naikintuvui posūkių ir kilimo metu. Delta sparnai naudojami naikintuvuose „Mirage III“ ir „Eurofighter Typhoon“. Jie sukuria sūkurinę keliamąją jėgą esant dideliems atakos kampams. Šis sprendimas užtikrina stabilius manevrus net ir esant didelėms oro srovėms. Oro mūšiuose tai yra nepaprastai svarbu.

Tiesūs sparnai greičiausiai nebegrįš, tačiau jų palikimas gyvuoja lėtesniuose ir efektyvesniuose orlaiviuose, tokiuose kaip transporto ir žvalgybos orlaiviai.