Rusija įniršusi. Seka Lietuvos pavyzdžiu. Priešas NR. 1 pasiruošęs siųsti armiją į Ukrainą

JK yra pasirengusi skirti daugiau nei 100 mln. svarų karių dislokavimui tarptautinėse pajėgose Ukrainoje, jei JAV prezidentui Donaldui Trumpui pavyktų pasiekti taikos susitarimą tarp Ukrainos ir Rusijos, pareiškė Jungtinės Karalystės gynybos ministras Johnas Healey. Tačiau jis pabrėžė, kad būtent ukrainiečiai turi nuspręsti, kas ir kokiu būdu būtų derinama taikos derybose.

Healey patikino, kad jeigu būtų sudarytas paliaubų susitarimas, britų kariai būtų pasirengę dalyvauti tarptautinių pajėgų sudėtyje.

„Jeigu prezidentui Trumpui pavyks išderėti taiką, mes būsime pasirengę padėti šią taiką užtikrinti. Kiek tai susiję su mūsų ginkluotosiomis pajėgomis, jau dabar tikrinu jų pasirengimo lygį ir spartinu milijonų svarų skyrimą pasiruošimui galimam karių siuntimui į Ukrainą“, – teigė Healey.

Rusijos priešas nr. 1 pasiruošęs siųsti karius į Ukrainą

Paklaustas, apie kokią pinigų sumą kalbama, gynybos ministras atsakė, kad „gerokai daugiau nei“ 100 mln. svarų. Tačiau jis pažymėjo, jog dalis šių lėšų jau buvo išleista pasirengimui galimam karių dislokavimui. Healey taip pat pareiškė, kad dėl Jungtinės Karalystės įsitraukimo teikiant pagalbą Ukrainai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „laiko JK savo priešu numeris vienas“.

Jis pabrėžė, jog nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos rizika Europoje kilti platesniam kariniam konfliktui nebuvo tokia didelė kaip dabar.

„Be jokios abejonės, tai nauja grėsmių era. Pasaulis tapo labiau nestabilus, neprognozuojamas ir pavojingas. Nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europos saugumui nėra kilusi tokia didelė grėsmė tarpvalstybiniam konfliktui“, – sakė jis.

Rusija įniršusi. Britai pasirengę šaudyti į jų dronus

Healey taip pat informavo, kad bus įvestos naujos procedūros, leidžiančios ginkluotosioms pajėgoms numušti dronus, keliančius grėsmę karinėms bazėms Jungtinės Karalystės teritorijoje. Pagal šiuo metu galiojančias taisykles kariškiai turi bandyti nukreipti dronus ar sutrikdyti jų GPS signalą naudojant priešdroninę įrangą. Neidentifikuoto drono numušimas yra leidžiamas tik išimtinais atvejais. Naujosios procedūros iš pradžių bus taikomos tik kariniams objektams, tačiau ateityje gali būti išplėstos ir kai kuriems civiliniams objektams, pavyzdžiui, oro uostams.

Tokiu būdu Jungtinė Karalystė seka kitų Europos šalių, tarp jų Prancūzijos, Lietuvos ir Rumunijos, pavyzdžiu – jos neseniai suteikė savo saugumo pajėgoms panašias teises. Naujos taisyklės taip pat leidžia numušti įtartinus objektus Vokietijoje, kur, remiantis „Deutsche Flugsicherung“ duomenimis, nuo 2025 m. sausio iki rugsėjo pabaigos užfiksuoti 172 incidentai, susiję su dronų trikdžiais oro eisme.