Ginklų gamyklos Europoje dirba dieną naktį. Kažkas skuba

Europa šiandien primena milžinišką statybų aikštelę, kurioje sparčiu tempu kyla gamyklos, gamybos linijos ir amunicijos sandėliai. Kaip rašo „The Financial Times“, naujų gynybos pramonės objektų statyba vyksta tris kartus greičiau nei iki Rusijos invazijos į Ukrainą. Jau pastatyta daugiau nei septyni milijonai kvadratinių metrų naujų ginkluotės gamyklų – tai prilygsta tūkstančiui futbolo aikščių, pilnų patrankų, raketų ir granatų.

Europa pajuto, kad jos taikos laikotarpis artėja prie pabaigos, ir rimtai įsitraukė į ginklavimosi varžybas. Pagal tokius ES finansuojamus projektus kaip ASAP (Act in Support of Ammunition Production) jau skirta pusė milijardo eurų amunicijos gamybos plėtrai, o iki 2027 metų ES šalys planuoja gynybai išleisti 100 mlrd. eurų.

Europa ginkluojasi prieš Rusiją. Gynybos pramonės gamyklos dirba be sustojimo

Daugelį metų Europos visuomenė gyveno įsitikinusi, kad karai vyksta kažkur toli. Tik Rusijos invazija į Ukrainą 2022 m. brutaliai priminė, jog taika nėra savaime suprantama. Kol Putinas siuntė į frontą vis naujas brigadas, Vakarai svarstė, ar perduoti Ukrainai tankus ir raketas. Šiandien situacija pasikeitė – ginklavimasis nebėra tabu tema, jis tapo prioritetu.

Šią naują epochą simbolizuoja Vokietijos miestelis Unterliusas Žemutinėje Saksonijoje, kur bendrovė „Rheinmetall“ atidarė didžiausią amunicijos gamyklą Europoje. Jos teritorija užima 60 kvadratinių kilometrų, o vien šiais metais čia bus pagaminta apie 25 tūkst. 155 mm kalibro artilerijos sviedinių. 2027 metais planuojama gaminti jau 350 tūkst. sviedinių per metus.

„Tai simbolis to, kad mes veikiame“, – sakė „Rheinmetall“ vadovas Arminas Pappergeris. Jis taip pat paskelbė apie tolesnes investicijas Lietuvoje, Jungtinėje Karalystėje ir net Ukrainoje.

Briuselis taip pat nelieka nuošalyje

Europos Komisija paskelbė pasiekusi politinį susitarimą tarp Europos Parlamento ir Europos Vadovų Tarybos dėl Europos gynybos pramonės programos (EDIP). Tai laikoma lūžio tašku, kuris turėtų sustiprinti bendrus ginkluotės pirkimus, skatinti Europos gynybos pramonę ir parengti Sąjungą gynybos pasirengimo planui iki 2030 metų.

Daug metų Europos saugumas rėmėsi JAV „skėčiu“. Tačiau Vašingtonui vis labiau nukreipiant dėmesį į Ramiojo vandenyno regioną, Europoje stiprėja įsitikinimas, kad atėjo metas strateginei savarankiškumo erai. Ypač po to, kai paskutiniai susitikimai, kuriuose dalyvavo Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas, Ukrainai neatnešė jokių aiškių garantijų.

2024 metais ES valstybių išlaidos gynybai buvo daugiau kaip 30 proc. didesnės nei 2021-aisiais. NATO oficialiai atsisakė ankstesnio siekio skirti 2 proc. BVP gynybai ir nustatė naują tikslą – 5 proc. BVP. Tai reiškia ne tik daugiau lėšų, bet ir pasikeitusį požiūrį: Europa turi būti pajėgi apsiginti pati.