Poligonuose Europos vidury. Ruošiamas neįtikėtino svarbumo ginklas

Rusija yra daug didesnė ir ginklais turtingesnė šalis nei Ukraina. Vienas iš nepaneigiamų Rusijos pranašumų – karo aviacija. Pažangios oro gynybos sistemos ir pačių ukrainiečių pastangos gali apginti Ukrainos dangų nuo rusų, bet kai kurie ginklai yra praktiškai neatremiami.

Rusų lėktuvai nebegali skristi į Ukrainos oro gynybos zoną, todėl Ukrainos miestus bombarduoja iš toliau. Tam jie naudoja KAB bombas su UMPK rinkiniais – išskleidžiamais sparnais ir valdymo sistemomis. Paprastai tariant, naikintuvas tiesiog paleidžia bombą, ši išskleidžia sparnus ir sklendžia link taikinio, kol orlaivis šauna atgal į Rusijos gilumą. UMPK rinkiniai yra labai pigūs, o pačios bombos, galima sakyti, nemokamos, nes buvo pagamintos per Šaltąjį karą ir guli nenaudojamos.

Numušti sklendžiančių bombų beveik neįmanoma. Jos neturi variklių, todėl neturi ir šiluminio pėdsako, kurį pastebėtų šilumai jautrios raketos. Bombos gali nusklęsti 70 ir daugiau kilometrų, bet tas sklendimas vis tiek yra tik valdomas kritimas. Tai reiškia, kad bombos krenta dideliu greičiu ir santykinai statmena trajektorija. Net žinodami, kad artėja bombos (o dažniausiai jie to nežino), ukrainiečiai nieko negali padaryti. Jos per greitos, per daug sunkiai pastebimos ir per daug sunkiai numušamos.

Tačiau atsakas jau kuriamas. Poligone Prancūzijoje atlikti nauji sklendžiančių KAB numušimo technologijų bandymai. Naudojamas kompleksinis sprendimas – radaras, dirbtinio intelekto programinė įranga ir dronas-perėmėjas. Taip, perskaitėte teisingai – bombas pasitiks dronai. Viskas šiame kare yra susiję su dronais.

Dronui reikės pakilti į KAB bombos sklendimo trajektoriją. Šios sistemos kūrimas jau perėjo nuo koncepcijos iki įvairaus lygio prototipų. Projekte dalyvauja dvi Prancūzijos ir viena Vokietijos įmonės.