Iš ko gaminami oro balionai, terorizuojantys Lietuvos oro uostus?

Lietuvoje jau po kelis kartus per savaitę trumpam stabdomi oro uostai, ypač Vilniaus, dėl iš Baltarusijos atlekiančių balionų. Nors institucijos diplomatiškai tą veiklą sieja su kontrabandininkų gaujomis (balionai neša cigaretes), akivaizdu, kad Baltarusijos režimui ši problema mažų mažiausiai nerūpi.

Baltarusijos režimo, kuris yra visiškai pavaldus Kremliui, požiūris į Lietuvą demonstruotas ne kartą. Ir kai jie 2021 metais Minske nutupdė į Vilnių skridusį lėktuvą, kad suimtų jame buvusį opozicijos žurnalistą, taip trumpam pagrobdami dešimtis Lietuvos piliečių, ir vėliau, kai baltarusių pasieniečiai per sieną grūdo nacionalinės oro bendrovės „Belavia“ sudažnintais skrydžiais įvežtus nelegalus. Lukašenkos režimas yra toks. Rusija pastaruoju metu įvairiomis priemonėmis, įskaitant kovinius dronus ir naikintuvus, tikrina NATO oro gynybą regione. Bet, aišku, balionai yra kontrabandininkų grupuočių darbas.

Tik kas tie balionai? Tai – meteorologiniai balionai. Jie dažniausiai gaminami iš natūralaus latekso ir yra labai pigūs. Jokios kontrolės nėra – trumpa paieška jums padės įsigyti kad ir šimtą tokių balionų iš Kinijos. Jei jūsų tikslas yra trikdyti oro uostų darbą, pakaks ir pigesnių milžiniškų balionų, reklamuojamų kaip vestuvių dekoracijos.

Meteorologiniai balionai yra stebėtinai tvirti, nes yra sukurti pakilti į didelį aukštį. Jie pildomi heliu arba vandeniliu (Kontrabandininkų Gaujų Balionai yra pripildomi heliu, nes jis yra lengviau prieinamas ir pigesnis). Ant žemės toks balionas atrodo kone apytuštis, bet taip ir turi būti. Pakilęs aukštyn, kur atmosferos slėgis yra mažesnis, toks balionas išsiplečia. Būtent dėl to, jie yra tokie tvirti, kai slenka virš medžių viršūnių ar tempia savo krovinį per krūmus – jų paviršius nėra labai įsitempęs. Atlikdamas meteorologinius stebėjimus, toks balionas kyla tol, kol galiausiai sprogsta. Kontrabandininkai juos pripučia tik tiek, kad jie šiek tiek atsiplėštų nuo žemės.

Kodėl juos sunku numušti? Nes jie skrenda naktį kelių šimtų ar kelių dešimčių metrų aukštyje. Žmonės juos fotografuoja jau pritūpusius prie žemės ir visiems tai atrodo labai lengvai išsprendžiama problema – „su grėbliu pribaigčiau“. Bet tuo metu jie grėsmės jau nebekelia, o anksčiau buvo daug aukščiau. Naktį juos sunku pastebėti, o ir pastebėjus ką daryti? Šaudyti? Rankiniams ginklams, kokius naudoja pasieniečiai, tai – tolimas taikinys (vėlgi – kelių dešimčių ar net kelių šimtų metrų aukštis). Šaudyti į balionus sunkesniais ginklais – kad ir oro gynybos (zenitiniais) kulkosvaidžiais – būtų neprotinga, nes kulkos grįžta žemyn. Ukrainiečiai turi paprastą sprendimą – oro gynybos dronai tvarkosi su kur kas sunkesniais taikiniais. Bet, vėlgi, jų Lietuva ne tik neturi, bet ir jų panaudojimo tvarka ir metodai nėra sukurti. Siena su Baltarusija yra ilga, balionai skrenda iš skirtingų krypčių.

Meteorologiniai ar „meteorologiniai“ (juk jokių meteorologinių užduočių jie neatlieka) spaudoje mirgėjo ir anksčiau. Pavyzdžiui, 2023 metais virš JAV skraidė Kinijos, Rusijos ir Baltarusijos sąjungininkės, paleisti milžiniški „meteorologiniai“ balionai, iškėlę įtartinai žvalgybinius įrenginius primenančius prietaisus. Jie buvo gerokai didesni ir skraidė nepalyginamai aukščiau.