Nuskendusiame kelte „Estonia“. Ką čia slapta veikia Rusija?

Nuskendęs keltas guli 80 metrų gylyje, 35 km nuo Suomijos Utės salos. Po katastrofos Suomijos, Estijos ir Vokietijos valdžios institucijos uždarė prieigą prie nuskendusio laivo, o tai leido Rusijos Federacijai ten įkurti šnipų bazę.

Tai rodo bendras Vokietijos leidinių WDR, NDR ir „Süddeutsche Zeitung“ tyrimas, pagrįstas NATO saugumo tarnybų šaltinių informacija.

Keltas „Estonia“ nuskendo 1994 m. rugsėjį per audrą, plaukdamas iš Talino į Stokholmą. Iš 989 laive buvusių žmonių (803 keleiviai ir 186 įgulos nariai) 137 buvo išgelbėti (94 keleiviai ir 43 įgulos nariai). Tuo pačiu metu 757 žmonės (651 keleivis ir 106 įgulos nariai) dingo, o 95 žuvusieji (58 keleiviai ir 37 įgulos nariai) buvo identifikuoti. 852 žuvusieji (įskaitant dingusius) buvo 17 šalių piliečiai.

Kadangi „Estonia“ avarijos zona yra uždaryta, manoma, kad dėl šio apribojimo Rusijos žvalgybos tarnybos nuskendusiame laive išdėstė povandeninius įrenginius, kurie valdo dronus ir povandeninius robotus, taip pat gali rinkti akustinius NATO karo laivų ir povandeninių laivų signalus.

Tyrimo duomenimis, šie parašai padeda identifikuoti laivus pagal unikalias jų variklių ir sraigtų garso charakteristikas. Vakarų žvalgybos agentūros mano, kad už tokias operacijas atsakinga Rusijos Federacijos Giliavandenių tyrimų vyriausioji direkcija (GUGI). Šis slaptas padalinys, tiesiogiai pavaldus Rusijos gynybos ministerijai, specializuojasi povandeniniame šnipinėjime, sabotaže ir žvalgyboje.

GUGI turi specializuotų laivų, oficialiai vadinamų tyrimų laivais, flotilę, aprūpintą įvairia įranga. Šiam vadinamajam „akademiniam laivynui“ taip pat priklauso „Jantar“, kuris pastaraisiais metais pastebimai dažnai priartėdavo prie povandeninės infrastruktūros Šiaurės ir Baltijos jūrose ir NATO sluoksniuose laikomas vienu svarbiausių Rusijos žvalgybinių laivų. Anksčiau šiais metais britų karo laivai palydėjo „Jantar“, kai šis tariamai vykdė „tyrimus“ prie JK krantų.

NATO teigia, kad Rusija tokiai šnipinėjimo įrangai dislokuoti naudoja ne tik tariamus tyrimų laivus, tokius kaip „Jantar“, bet ir povandeninius laivus, civilinius laivus, tokius kaip žvejybos ar krovininiai laivai, ir vis dažniau – autonomines povandenines transporto priemones.

Pasak kelių diskusijose dalyvavusių karo pareigūnų, nuolaužų vieta Baltijos jūroje tarp Švedijos, Suomijos ir Baltijos valstybių yra ideali slaptam žvalgybos informacijos rinkimui dėl prieinamų jūros kelių. Be to, Rusija gali ten veikti be kliūčių, nes galioja oficialus nardymo draudimas. Dar vienas privalumas yra tas, kad, skirtingai nei smėlėtame Baltijos jūros dugne, ant nuolaužų sumontuota įranga yra praktiškai nematoma ir gali būti montuojama visam laikui.

Estijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad kartu su sąjungininkais atidžiai stebi įvykius Baltijos jūroje ir atkreipė dėmesį, kad Rusija tapo agresyvesnė nuo plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios. Už šį regioną atsakinga Suomijos pasienio apsaugos tarnyba teigė, kad dėl operatyvinių priežasčių neskelbia informacijos apie galimas stebėjimo priemones. Tačiau Suomija puikiai supranta Rusijos žvalgybos veiklą savo šalyje. Specialus apsaugos režimas nuskendusiam laivui buvo sustabdytas nuo 2021 iki 2024 m., siekiant ištirti naujus įrodymus, susijusius su „Estonia“ nuskandinimu.