Rusijos kareivių košmaras. Kremlius to nepripažįsta

Praėjus beveik ketveriems metams nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios, Rusijos armija susiduria su krize, kurios nematyti mūšio lauke. Tūkstančiai iš fronto grįžtančių karių kenčia nuo potrauminio streso sutrikimo (PTSS), alkoholizmo ir depresijos, o vis dažniau – ir bando nusižudyti, praneša „The Moscow Times“. Nauji Rusijos psichiatrų duomenys atskleidžia Putino armiją apėmusios krizės mastą.

Ataskaitoje, kurią parengė 16 specialistų grupė iš Maskvos psichiatrijos ligoninės, analizuoti 140 karių, gydytų 2023–2024 m., atvejai. Vidutinis pacientų amžius buvo 34 metai, o dalis jų kovose Donbase dalyvavo dar prieš 2022 m. invaziją.

Ataskaita atskleidė šokiruojančią Rusijos karių būklę

Pusė tirtųjų buvo hospitalizuoti dėl potrauminio streso sutrikimo. Dažniausias simptomas – įkyrūs, nevaldomi mūšio prisiminimai (juos patyrė 70 proc. pacientų). Likusiesiems nustatyti organiniai psichikos sutrikimai dėl smegenų traumų, nuotaikos sutrikimai arba šizotipiniai sutrikimai.

Tyrėjai taip pat pažymėjo didelį lydinčių simptomų paplitimą: nerimą, depresiją ir nemigą. Labai paplitęs ir alkoholio vartojimas, kurį psichiatrai apibūdina kaip dominuojantį savarankiško „gydymo“ būdą ir pabėgimą nuo potrauminio streso.

Vienas iš atvejų, į kuriuos atkreipė dėmesį „The Moscow Times“, – 22 metų Andrejaus Burčyno istorija. Karys buvo sužeistas Ukrainos fronte, iš ten pateko į psichiatrijos ligoninę Jekaterinburge, o išleistas iš jos buvo sulaikytas vairuojantis neblaivus. Netrukus jis vėl grįžo į dalinį Donecko srityje, kad dalyvautų dar vienoje operacijoje.

PTSS ir alkoholis griauna rusų veteranų gyvenimus, tačiau jie vis tiek grįžta į karą

Tai nėra pavienis atvejis. Daug rusų karių po psichiatrinio gydymo vėl siunčiami į frontą. Dažnai tai nėra jų pasirinkimas dėl tikėjimo karo teisėtumu, o tiesiog dėl alternatyvų stokos. Rusijoje karas neretai tampa vienintele įsidarbinimo ir tapatybės forma.

Duomenys rodo, kad daugeliui karių sugrįžti į normalų gyvenimą psichologiškai ir socialiai beveik neįmanoma. Mažuose miestuose ir provincijoje, kur beveik nėra institucinės paramos, veteranai dažnai susiduria su aplinkinių abejingumu ar atsiribojimu.

Papildomą destabilizacijos veiksnį sukėlė 2022 m. rudenį paskelbta mobilizacija. Tūkstančiai vyrų, pasiųstų į frontą be tinkamo pasiruošimo ir psichologinės pagalbos, grįžo su patirtimis, kurių valstybė nei sugebėjo įvardyti, nei įtraukti į oficialią pasakojimo apie „specialiosios karinės operacijos herojus“ schemą.

Tyrimai, atlikti Novosibirske, rodo, kad iš 130 hospitalizuotų karių net 32 į ligoninę pateko po bandymo nusižudyti. Didžiausia rizika nustatyta tarp tų, kuriems diagnozuotas PTSS ar adaptacijos sutrikimai. Mokslininkai nurodo, kad priverstinė mobilizacija daugiau nei dvigubai padidino savižudybės riziką, o tarp karių, kenčiančių nuo potrauminio streso, ši rizika išaugo net penkis kartus.

Rusijos karių košmaras: valstybė palieka juos likimo valiai

Oficialios valstybės reakcijos į problemą faktiškai nėra. Rusijos armijoje tebebujoja įsitikinimas, kad psichologiniai sunkumai yra silpnumo ženklas ir kenkia „nugalėtojo kario etosui“. Kreipimasis pagalbos gali reikšti prarastas paaukštinimo galimybes, o kraštutiniais atvejais – įtarimus, kad liga apsimetama.

Dėl to daug karių bando tvarkytis savarankiškai. Dažniausiai – alkoholiu, kuris tampa kasdienio gyvenimo dalimi tiek daliniuose, tiek grįžus namo. Psichiatrai iš Maskvos ir Novosibirsko aprašo atvejus, kai alkoholio vartojimas virsta agresija, šeimos konfliktais ir socialine izoliacija.