„80 m gylyje.“ Jeigu tai bus tiesa, pasaulis patirs šoką

Įtariama, kad Rusija naudoja laivo „Estonia“ nuolaužas povandeninei šnipinėjimo veiklai Baltijos jūros regione. Nerimas kyla dėl to, kad ši vieta naudojama kaip šnipinėjimo įrangos slėptuvė.

Tai buvo didžiausia jūrų katastrofa Europoje po Antrojo pasaulinio karo. 1994 m. rugsėjo 28 d. naktį keltas MS „Estonia“ nuskendo Baltijos jūroje per audrą, plaukdamas iš Talino į Stokholmą. Avarijos priežastis tebėra prieštaringa, nes dokumentuose yra neatitikimų. Žuvo 852 žmonės, o dauguma kūnų niekada nebuvo rasti.

Nuolaužos yra maždaug 35 km į pietryčius nuo Suomijos Utö salos, maždaug 80 metrų gylyje. Ši vieta oficialiai laikoma kapu. Praėjus metams po tragedijos, Švedijos, Estijos ir Suomijos vyriausybės pasirašė susitarimą, draudžiantį nardyti netoli „Estonia“ nuolaužų, iš pagarbos žuvusiesiems. Kurį laiką buvo svarstoma nuolaužas uždaryti betoniniame sarkofage, tačiau po aukų šeimų protestų ir susirūpinimo dėl tolesnių tyrimų trukdymo šio sprendimo buvo atsisakyta. „Estonia“ vis dar guli Baltijos jūros dugne.

Tačiau viskas rodo, kad ši vieta neteisėtai lankoma. Remiantis WDR, NDR ir „Süddeutsche Zeitung“ išvadomis, NATO turi informacijos, leidžiančios manyti, kad Rusija „Estonia“ nuolaužas naudoja kaip povandeninių operacijų bandymų poligoną ir potencialią šnipinėjimo įrangos slėptuvę.

Remiantis šia informacija, kelios NATO valstybės narės, kaip pranešama, gavo informacijos, kad prieš kelerius metus netoli nuolaužų buvo įrengti įrenginiai, leidžiantys atlikti itin tikslią navigaciją povandeniniais dronais ir robotais. Ekspertai mano, kad Rusijos kariniai daliniai ten treniravosi atlikti tokio pobūdžio operacijas.

Taip pat įtariama, kad Rusija gali naudoti nardymo zoną Baltijos jūros viduryje, kad paslėptų savo karinius jutiklius, kurie fiksuoja vadinamuosius NATO laivų ir povandeninių laivų signalus.

Estijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad kartu su sąjungininkais atidžiai stebi situaciją Baltijos jūroje. Ji pabrėžė, kad po agresijos prieš Ukrainą Rusija elgiasi priešiškiau. Suomijos pasienio apsaugos tarnyba pareiškė, kad dėl operatyvinių priežasčių neatskleidžia galimos stebėjimo veiklos detalių.

Tačiau Suomija pripažįsta, kad turi daug žinių apie Rusijos žvalgybos veiklą šalyje. Nuo 2021 iki 2024 m. buvo sustabdytas specialus laivo nuolaužų saugumas, kad būtų galima ištirti naujas užuominas apie „Estonia“ nuskendimo priežastį.

Neseniai atliktas tarptautinis NDR, WDR ir „Süddeutsche Zeitung“ tyrimas atskleidė, kad Rusijos verslininkai daugelį metų per įmonių tinklą Vakaruose įsigijo povandeninio stebėjimo įrangą. Pagrindinį vaidmenį atliko Kipro įmonė, kurios sandorių vertė siekė apie 50 mln. dolerių.

Dokumentuose nurodoma, kad dalis prekių pasiekė Rusiją aplinkiniu keliu ir buvo panaudotos kuriant didžiulę Arkties žvalgybos sistemą, kodiniu pavadinimu „Harmonija“. Ši povandeninių jutiklių sistema Barenco jūroje skirta aptikti Vakarų povandeninius laivus ir taip apsaugoti strategiškai svarbų Rusijos branduolinį arsenalą Arktyje. Vakarų saugumo ekspertai mano, kad Rusija diegia panašias, nors ir ne tokias plačias, sistemas ir kitur pasaulyje, galbūt įskaitant ir laivo „Estonia“ nuolaužas.