E67. 1 600 km. Kas vyksta plieniniame koridoriuje?

Modernizuota automagistralė „Via Baltica“ gali atlikti pagrindinį vaidmenį gelbstint Europą Rusijos armijai įsiveržus į Lenkiją ir Lietuvą, rašo „The Telegraph“. Dienraštis pažymi, kad trasa, jungianti Lenkiją su Estija, leistų greitai permesti pastiprinimą ir tokiu būdu – kaip teigiama – „užkirsti kelią katastrofai“.

„The Telegraph“ vertinimu, „Via Baltica“ gali išgelbėti Europą Rusijai užpuolus Baltijos šalis ar Lenkiją.

Europos E67 – raktas Į Europos saugumą?

„Via Baltica“, kurios ilgis viršija 1 600 km, veda iš Varšuvos į Taliną. Tai Europos E67 maršruto, jungiančio Helsinkį su Čekija, dalis. Ši trasa gali atlikti lemiamą vaidmenį Europai, jei Rusija įsiveržtų į Lenkiją ar Baltijos šalis.

Jei „kada nors pasirodys Putino tankai, jie greičiausiai smogs į maždaug 80 kilometrų pločio Lenkijos ir Lietuvos teritorijos ruožą, skiriantį Baltarusiją nuo Karaliaučiaus“, t. y., į Suvalkų koridorių. Rusijos sėkmė reikštų NATO sausumos ryšio nutraukimą su trimis Baltijos sąjungininkėmis, rašo „The Telegraph“.

„Jei Lietuva, Latvija ir Estija būtų izoliuotos, kiltų rizika, kad jos gali patirti didelių Ukrainos teritorijų likimą. Bent jau tokį scenarijų Putinas gali numatyti“, – svarsto dienraštis.

Užkirsti kelią tokiam įvykių vystymuisi gali padėti „Via Baltica“, kurios maršrutas driekiasi nuo Varšuvos iki Talino. Jos dėka sąjungininkai galėtų greitai permesti pastiprinimą kovai su agresoriumi.

Britų laikraštis pastebėjo, kad „šiuo metu dedamos didžiulės pastangos užkirsti kelią galimai Rusijos agresijai“. Kaip paaiškinta, Lenkija ir Baltijos šalys stato prieštankinius griovius ir prieštankinius įtvirtinimus, vadinamus „drakono dantimis“. Be to, visos keturios šalys traukiasi iš Otavos konvencijos, kas, redakcijos nuomone, „leis joms užsėti savo pažeidžiamiausias sienas milijonais sausumos minų“.

„The Telegraph“ rašo, kad „kiekviena Baltijos valstybė iš esmės yra pažeidžiama atakos“, nes neturi vadinamosios strateginės gelmės, t. y., pakankamai teritorijos, kad galėtų atlaikyti puolimą ir atsistatyti po priešo atakos.

Europos padėtis pasikeitė, kai Švedija ir Suomija 2023 m. nusprendė prisijungti prie NATO.

„Baltijos jūra dabar yra vidinė Aljanso jūra, o abu Suomijos įlankos krantai ir priėjimai prie Sankt Peterburgo yra Aljanso ribose“, – rašoma straipsnyje.

Pasirengimą gynybai rodo ir gynybai skiriamos lėšos. Kaip pažymėjo dienraštis, „šiais metais Lenkija gynybai skirs 4,5 % BVP, Lietuva – 4 %, Latvija – 3,7 %, o Estija – 3,4 %. Visos šios šalys gerokai lenkia Jungtines Valstijas su 3,2 % ir Didžiąją Britaniją su 2,4 %“.

ą.