NATO šalis įsigijo galingą rusišką ginklą. Dabar ji persigalvoja. Smūgis Putinui

Dabar vyriausybė traukiasi iš šio projekto. Ji ką tik įsigijo britų „Eurofighter Typhoon“ naikintuvus ir laukia progos įsigyti amerikietiškų F-35.

Turkija ką tik pasirašė istorinę 11 mlrd. dolerių vertės sutartį su Jungtine Karalyste dėl 20 „Eurofighter Typhoon“ naikintuvų įsigijimo. Sutarties pasirašymas įvyko JK ministro pirmininko Keiro Starmerio vizito Ankaroje metu, pabrėžiant augančią abiejų šalių gynybos bendradarbiavimo svarbą.

Šis sandoris, apibūdinamas kaip vienas didžiausių savo kategorijoje per kelias kartas, yra platesnio plano, skirto modernizuoti Turkijos oro pajėgas, kurios jau daugelį metų kovoja su pasenusiu kovinių lėktuvų parku, dalis. Sprendimas priimtas lemiamu metu, kai Turkija siekia atgauti regioninį pranašumą, tvyrant įtampai su kaimyninėmis šalimis.

„Eurofighter Typhoon“ sutartis apima ne tik naujus orlaivius, bet ir logistinės bei mokymo paramos paketą, siekiant užtikrinti greitą integraciją į Turkijos gynybos sistemą. Turkijos pareigūnai atskleidė, kad planuoja įsigyti iš viso 120 naikintuvų, t. y. 40 „Eurofighter“, 40 amerikietiškų F-16 ir 40 pažangių F-35.

Pirkimas iš JK yra pirmasis šios daugiametės programos žingsnis, o Ankara taip pat svarsto įsigyti naudotų „Typhoon“ naikintuvų iš Kataro ir Omano, kad paspartintų procesą. Šio požiūrio tikslas – greitai užpildyti pajėgumų spragą prieš visiškai modernizuojant lėktuvų parką. Tai labai svarbu atsižvelgiant į įtampą tarp Izraelio, Sirijos ir Libano.

Tačiau Turkijos F-35 ambicijų istoriją temdo kontroversijos. 2019 m. Jungtinės Valstijos pašalino Turkiją iš „Joint Strike Fighter“ programos, kai Ankara įsigijo rusiškas S-400 „Triumf“ oro gynybos sistemas. Šis sprendimas sukėlė CAATSA sankcijas ir užkirto kelią prieigai prie F-35 slaptosios technologijos.

Milijardų dolerių vertės S-400 įsigijimas buvo laikomas nepriklausomybės nuo JAV gestu, tačiau galiausiai susilpnino Turkijos oro laivyną, priversdamas jį ieškoti alternatyvų. Šiuo metu Turkijos vyriausybė susiduria su dilema: norėdama grįžti prie F-35 programos, ji turi atsisakyti S-400 arba bent jau paskelbti juos „neveikiančiais“.

Remiantis 2025 m. rugsėjo mėn. pranešimais, Ankara planuoja paskelbti tokią deklaraciją, kuri atvertų kelią deryboms su JAV. JAV Kongresas ir toliau taiko griežtas sąlygas, blokuodamas F-35 perdavimą tol, kol Rusijos sistemos išliks Turkijos arsenale, tačiau Trumpo administracija svarsto kūrybiškus sprendimus, pavyzdžiui, iš dalies išjungti S-400.

S-400 atsisakymas galėtų reikšti ne tik grįžimą prie F-35, bet ir ryšių su NATO stiprinimą bei santykių su JAV gerinimą, o tai labai svarbu konfliktų Artimuosiuose Rytuose kontekste.

Turkijai šis žingsnis simbolizuoja posūkį Vakarų sąjungininkų link ir kartu pabrėžia Erdogano geopolitinius iššūkius. Karinių oro pajėgų modernizavimas sustiprins Turkijos pozicijas regione, tačiau sėkmė priklauso nuo kompromisų santykiuose su Rusija. Maskvai tai smūgis, kad dar viena šalis galiausiai atsisakys rusiškų karinių technologijų ir pasirinks amerikietiškas technologijas.