Dar vienas Rusijos kumštis: štai į kurias šalis nutaikytos raketos (Žemėlapis)

Arktis kadaise buvo laikoma taikos ir bendradarbiavimo zona – regionu, skirtu mokslinėms stotims, ledlaužiams ir klimato tyrimams. Tačiau šiandien Arktis sparčiai virsta naujosios šaltojo karo arenos scena.

Norvegijos gynybos ministras Tore Sandvikas interviu leidiniui „The Telegraph“ pažymėjo, kad Maskva Kolos pusiasalyje sutelkė vieną didžiausių pasaulyje branduolinių arsenalų. Iš čia dislokuotos raketos gali pasiekti Norvegiją, Jungtinę Karalystę, Kanadą ir JAV.

Nepaisant didžiulių nuostolių kare prieš Ukrainą, Rusijos Šiaurės laivynas išliko nepaliestas ir toliau sparčiai modernizuojamas. Jo arsenale – bent 16 branduolinių povandeninių laivų, raketos „Bulava“ ir „Cirkon“, bei branduolinės torpedos „Poseidon“, galinčios sukelti radioaktyvinius „cunamius“.

Kremlius siekia kontrolės Arktyje

Pagrindinis Maskvos tikslas – užvaldyti strateginius jūrų kelius Arkties regione:

• Bear Gap – siauras jūros ruožas tarp Norvegijos krantų ir Špicbergeno salyno;
• GIUK Gap – zona tarp Grenlandijos, Islandijos ir Jungtinės Karalystės…

Šių ruožų kontrolė leistų Rusijai paralyžiuoti NATO koordinaciją galimo didelio konflikto metu.

Arkties ginklavimosi varžybos

Rusijos invazija į Ukrainą paskatino Švediją ir Suomiją įstoti į NATO, pakeisdama jėgų pusiausvyrą šiaurėje. Dabar 7 iš 8 Arkties Tarybos narių priklauso Aljansui.

NATO šalys plečia savo stebėjimo tinklus:

• Norvegija, Jungtinė Karalystė ir JAV nuolat vykdo palydovinę ir jūrinę žvalgybą;
• Danija investuoja 4,26 mlrd. JAV dolerių į Grenlandijos gynybą ir perka naujus naikintuvus F-35;
• JAV užsakė 11 Arkties ledlaužių už 6,1 mlrd. JAV dolerių;
• NATO stiprina patruliavimą, kuria bazes Norvegijoje, Islandijoje ir Farerų salose.

Geopolitinė ir ekonominė konkurencija

„Chatham House“ analitikai pažymi, kad tirpstant ledynams karo ir ekonominiai interesai vis labiau susipina.
Rusija ir Kinija aktyviai vysto Šiaurinį jūrų kelią, vadinamą „Poliariniu šilko keliu“, kuris sumažina atstumą tarp Europos ir Azijos beveik perpus. Maskva šį maršrutą naudoja naftos ir SGD transportavimui, apeidama Vakarų sankcijas vadinamuoju „šešėliniu laivynu“.

Europa tuo tarpu planuoja nutiesti pirmąjį povandeninį komunikacijų kabelį per Arktį, jungiantį Europą su Azija ir Šiaurės Amerika. Tačiau tokie projektai turi dvejopą – civilinį ir karinį – pobūdį, todėl tampa potencialiais taikiniais Rusijos hibridinėms atakoms.

Pastaraisiais metais užfiksuota povandeninių kabelių pažeidimų prie Špicbergeno ir Norvegijos šiaurinės pakrantės – ekspertai jų kilmę sieja su Maskvos veikla.

Arktis – XXI amžiaus strateginis mazgas

Dar 2023 m. pabaigoje Vladimiras Putinas Arktį pavadino „neginčijamu prioritetu“, pabrėždamas jos reikšmę Rusijos gynybos, logistikos ir energetikos sistemoms.

Tuo pat metu Rusija plečia po vandeniu veikiančią žvalgybos sistemą „Harmonija“, sudarytą iš tūkstančių kilometrų kabelių, jutiklių ir sonarų, oficialiai pristatomų kaip „ekologinės misijos“. Iš tiesų tai šnipinėjimo tinklas, leidžiantis sekti NATO povandeninių laivų ir laivybos judėjimą Barenco ir Norvegijos jūrose.

Arktis nebėra „bendradarbiavimo zona“

Pasak Norvegijos gynybos ministro, šis regionas – po Ukrainos ir Europos hibridinio karo – tampa „trečiuoju frontu“ Rusijos ir Vakarų konfrontacijoje.

Skirtumas tik tas, kad jei Ukrainoje vyksta kova dėl teritorijos, tai Arktyje – kova dėl erdvės ir įtakos. Maskva siekia atkurti prarastą galios balansą Rytų Europoje, stiprindama savo buvimą šiaurėje.

NATO, savo ruožtu, stengiasi užtikrinti, kad nepasikartotų 2014-ųjų scenarijus, kai Krymo aneksija tapo netikėtu smūgiu visam Vakarų pasauliui.

Savo „Telegram“ šia informacija dalinasi Ukrainos politikas, visuomenės veikėjas ir buvęs vidaus reikalų viceministras Anton Heraščenka.