Japonijai jau gana. Galinga žinia Ukrainai

Visa tai dėl sušvelnintų karinės įrangos eksporto apribojimų į ginkluotų konfliktų paveiktus regionus. Iki šiol Japonija teikė labai ribotą pagalbą Ukrainai. Dabar ji galės siųsti kovos mašinas, raketų sistemas ir orlaivius.

Naujasis Japonijos gynybos ministras Šinjiro Koizumi ką tik paskelbė apie savo norą sušvelninti karinės įrangos eksporto į konfliktų zonas apribojimus.

Pirmajame savo pranešime spaudai nuo kadencijos pradžios jis pabrėžė, kad Japonija susiduria su sunkiausiais tarptautinio saugumo iššūkiais nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, todėl jai reikia lankstesnės eksporto politikos.

Ši deklaracija, paremta valdančiosios Liberalų demokratų partijos (LDP) ir Inovacijų partijos (JIP) susitarimu, signalizuoja apie galimą Japonijos postpacifistinės doktrinos revoliuciją, pagal kurią iki šiol vengta įsitraukti į pasaulinius konfliktus griežtais ginklų prekybos apribojimais.

Japonijos ginklų eksporto politika suformuota 2014 m. nustatytais Trimis gynybos įrangos ir technologijų perdavimo principais, draudžiančiais eksportą į konfliktų šalis, išskyrus operacijas, kurioms leidimą suteikė JT Saugumo Taryba.

Papildomi apribojimai apima penkias nemirtinos įrangos kategorijas, tokias kaip gelbėjimo automobiliai ir minų valymo įranga, tačiau neįtraukiami puolamieji ginklai.

Šios taisyklės, suformuotos konstitucinio pacifizmo ir karo traumos, neleido Japonijai visapusiškai dalyvauti tarptautinėse gynybos sąjungose. Ankstesni bandymai liberalizuoti, pavyzdžiui, 2015 m., sulaukė koalicijos partnerių pasipriešinimo, tačiau Komeito nuvertimas iš vyriausybės 2025 m. atvėrė kelią pokyčiams.

Siūlomos reformos, kurias Koizumis nori įgyvendinti iki 2026 m., apima penkių nemirtinos įrangos kategorijų panaikinimą ir Trijų principų peržiūrą, leidžiant eksportą į karo zonas, jei tai nepažeidžia tarptautinės teisės.

Ministras teigia, kad ginklų eksportas yra priemonė kuriant pageidaujamą saugumo aplinką ir tvarią gynybos pramonę. Tikimasi, kad pagal LDP ir JIP susitarimą diskusijos su ministerijomis paspartės, o Koizumis nurodė savo pareigūnams aktyviai peržiūrėti sistemą.

Šie žingsniai yra platesnės ministrės pirmininkės Sanae Takaiči strategijos, kuria raginama padidinti gynybos išlaidas iki 2 proc. BVP ir plėtoti ginklų gamyklas, dalis. Ukrainai šis liberalizavimas galėtų reikšti proveržį Japonijos paramos srityje. Tokijas anksčiau skyrė Ukrainai daugiau nei 9 mlrd. dolerių pagalbos, įskaitant lėšas rekonstrukcijai, tačiau griežtos taisyklės blokavo ginklų tiekimą.

Pagal dabartines taisykles Ukraina nėra klasifikuojama kaip „konflikto šalis“ (priešingai nei agresorė). Tačiau siūlomi pakeitimai galėtų leisti tiesiogiai tiekti mirtinas sistemas, tokias kaip raketos ar dronai.

Ekspertai teigia, kad Japonija galėtų tapti pagrindine tiekėja G7 ir NATO šalyse, stiprindama savo aljansą su Vakarais kovoje su Rusija.

Kalbant apie potencialius tiekimus, Japonija galėtų aprūpinti Ukrainą daugiapakopėmis raketų sistemomis (MLRS), tokiomis kaip M270A1, kurias Tokijas turi savo arsenale ir planuoja palaipsniui atsisakyti iki 2029 m.

Kitos perspektyvios galimybės yra 155 mm 19 tipo savaeigės haubicos, skirtos pakeisti senesnius FH70 modelius, ir artilerijos šaudmenys, atitinkantys Vakarų standartus.

Ekspertai pabrėžia, kad Koizumio sprendimas gali pakeisti Japonijos vaidmenį pasaulinėje saugumo tvarkoje, sukeldamas diskusijas apie ginklų eksporto etiką ir riziką įsivelti į užsienio karus. Kritikai baiminasi įtampos eskalavimo Azijoje, pavyzdžiui, su Kinija, o sąjungininkai, tokie kaip Jungtinės Valstijos, džiaugiasi padidėjusiomis Japonijos gynybos išlaidomis.