Ruošiasi karui? JAV kaupia karius. 10 000 karių netoli sienos

Spalio 27 d. amerikiečių raketos Ramiajame vandenyne nuskandino keturis laivus. Manoma, kad jų įgulos buvo narkotikų kontrabandininkai, į Jungtines Valstijas gabenantys draudžiamas medžiagas.

Karo sekretorius Pete'as Hegsethas paskelbė, kad žuvo 14 žmonių. Vienas išgyveno ir buvo sučiuptas Meksikos valdžios institucijų. Tai buvo kruviniausias Amerikos pajėgų išpuolis prieš įtariamus narkotikų kontrabandininkus iki šiol. Iš viso buvo įvykdyta 14 tokių operacijų, kuriose žuvo mažiausiai 61 žmogus.

Operacija, nukreipta prieš kontrabandininkus, daugiausia iš Venesuelos, tęsiasi jau beveik du mėnesius, tačiau JAV valdžios institucijos dar nepateikė įrodymų, kad aukos iš tikrųjų vykdė kontrabandą. Vieninteliai visuomenę pasiekę vaizdo įrašai yra neryškūs degančių laivų kadrai, kuriuos Vašingtono pareigūnai paviešino norėdami pasigirti savo sėkme. Pentagonas pabrėžia, kad šie išpuoliai grindžiami JAV žvalgybos pateikta informacija.

Tačiau tai dar ne viskas. Veiksmai, nukreipti prieš įtariamų kontrabandininkų laivus, yra didesnės operacijos, kuria siekiama daryti spaudimą Venesuelos valdančiajam režimui ir diktatoriui Nicolas Maduro, dalis. Amerikiečiai mano, kad pats diktatorius yra tiesiogiai susijęs su narkotikų karteliais.

Rugpjūtį generalinė prokurorė Pam Bondi padidino atlygį už Maduro iki 50 mln. dolerių. Vašingtone skleidžiama žinia ta, kad visos šios veiklos tikslas – režimo pakeitimas Venesueloje. Prezidentas Trumpas atvirai pripažino, kad  jis leido vykdyti slaptas CŽV operacijas šalyje.

Be to, vis dar egzistuoja neįvardyta Amerikos intervencijos grėsmė pačioje Venesueloje. Oficialiai niekas neatsakė į klausimą, ar tokie planai egzistuoja. Tačiau netoli Venesuelos dislokuota mažiausiai 10 000 Amerikos karių. Puerto Rike dislokuoti šnipinėjimo lėktuvai, naikintuvai ir dronai „Reaper“. Amerikiečiai neseniai į regioną taip pat pasiuntė didžiausią savo lėktuvnešį – USS Gerald Ford. O bombonešiai B-1 ir B-52 atliko skrydžius netoli Venesuelos sienos.

Pats Donaldas Trumpas prieš kelias dienas paskelbė, kad Jungtinės Valstijos netrukus gali išplėsti savo operacijas  prieš „narkotikų teroristus“, įtraukdamos taikinius pačioje Venesueloje.

Venesuelos diktatorius rimtai baiminasi JAV išpuolio. Rugpjūtį jis įsakė mobilizuoti civilius kovotojus, paskelbdamas, kad jų skaičius pasieks 4,5 mln. Spalio mėnesį pasirodė pranešimų, kad Venesuelos ginkluotosios pajėgos yra parengties būsenoje, o civiliai gyventojai praktikuojasi  karinių dalykų.

Neseniai Venesueloje nusileido karinis transporto lėktuvas Il-76, priklausantis privačiai Jekaterinburge įsikūrusiai oro linijų bendrovei „Aviacon Zitotrans“. Bendrovė yra įtraukta į JAV sankcijų sąrašus  dėl ryšių su „Wagner“.

Tuomet kyla klausimas: ar Trumpas, priešingai nei prezidento, kuris karus nutraukia, o ne pradeda, naratyvui, planuoja dar vieną Amerikos karinę operaciją? Be to, ar ši operacija skirta tikslui, kurio amerikiečiai (ir ypač MAGA judėjimas) sau pažadėjo niekada daugiau nesiekti – pakeisti režimą kitoje šalyje, pasiekti?

„Vakar čia atėjo velnias, ir iki šiol jaučiu sieros kvapą prie šio stalo, prie kurio dabar stoviu“, – 2006 m. JT Generalinėje Asamblėjoje sakė Hugo Chavezas. Tuometinis Venesuelos prezidentas turėjo omenyje ankstesnę George'o W. Busho kalbą. Chavezas pasirodė kaip kritikas to, ką jis pavadino „Amerikos imperijos“ dominavimu.

Venesuelos socialistinė vyriausybė nesulaukė gero reputacijos JAV, tačiau tuo metu ji rėmėsi stipriu visuomenės palaikymu. Pasinaudodamas aukštomis naftos kainomis, kurių jo šalis turi apstu, Chavezas įgyvendino keletą socialinių programų, skirtų pagerinti skurdžiausių piliečių gyvenimą.

Jo įpėdiniui Nicolas Maduro nebuvo lengvas kelias. Praėjus kiek daugiau nei metams po Chavezo mirties 2013 m. kovo mėn., naftos kainos pradėjo kristi, o Venesuela susidūrė su daugybe didėjančių problemų: infliacija  (kuri 2019 m. pasiekė daugiau nei 300 000 proc.), elektros energijos tiekimo sutrikimais, vaistų trūkumu, ligų plitimu, badu ir didėjančiu nusikalstamumu.

Šios krizės įkarštyje įvyko prezidento rinkimai, kuriuose Maduro paskelbė triuškinamą pergalę. Tačiau opozicija paskelbė rinkimus suklastotais ir todėl negaliojančiais. Nacionalinė Asamblėja, kontroliuojama opozicijos, nepripažino Maduro išrinkimo ir paskelbė, kad jos lyderis Juanas Guaido eis prezidento pareigas iki naujų rinkimų. Jį palaikė Jungtinės Valstijos, Kanada ir Europos Sąjungos valstybės narės. Net ir tada Donaldas Trumpas svarstė karinę intervenciją Venesueloje, kaip vėliau pranešė jo buvęs nacionalinio saugumo patarėjas Johnas Boltonas.

Naujausi prezidento rinkimai įvyko praėjusių metų liepą. Oficialūs rezultatai rodė nedidelę, tačiau aiškią Maduro pergalę. Tačiau, remiantis opozicijos skaičiavimais (kuri, kaip teigiama, surinko daugiau nei 80 procentų rinkimų rezultatų), lemiamą pergalę iškovojo jos kandidatas Edmundo Gonzalezas. Pasak opozicijos, Maduro surinko tik 30 procentų balsų. Ankstesnei opozicijos pirminių rinkimų nugalėtojai María Corina Machado, kuri 2025 m. laimėjo Nobelio taikos premiją, buvo uždrausta dalyvauti.

Jungtinių Valstijų požiūriu, nestabili padėtis Venesueloje neigiamai veikia visą regioną. Iš čia į JAV gabenami narkotikai ir nelegalūs imigrantai, o kiti Lotynų Amerikos socialistų politikai orientuojasi į Karakasą, kuris savo ruožtu glaudžiai bendradarbiauja su Pekinu ir Maskva.

Tęsinys kitame puslapyje: