Maskvos armija pateko į apsuptį ir pasidavė

Maskvos armija pateko į apsuptį ir pasidavė

1660 m. lapkričio 2 d. prie Čudnovo (dabartinė Žytomyro sritis, Ukraina) Maskvos armija, vadovaujama bojarino Boriso Šeremetjevo, kapituliavo po to, kai buvo apsupta Lenkijos ir Krymo totorių pajėgų. Didžioji Maskvos ir kazokų karinė kampanija prieš Abiejų Tautų Respubliką baigėsi visišku pralaimėjimu.

Priežastys ir kampanijos pradžia

Šios kampanijos šaknys siekia 1659 metus, kai Maskva privertė naujai išrinktą hetmaną Jurijų Chmelnyckį pasirašyti vadinamąsias gėdingas Perejaslavo sutarties sąlygas. Maskvos tikslas buvo užgrobti dešinįjį Dniepro krantą ir panaikinti Gadjacio sutartį, kurią su Lenkija buvo sudaręs ankstesnis hetmanas Ivanas Vyhovskis.

Tuo metu Abiejų Tautų Respublika siekė atgauti kairįjį Dniepro krantą, o į pagalbą lenkams atvyko Krymo totoriai.

Apsuptis prie Čudnovo

Vasarą Šeremetjevas su pagrindinėmis Maskvos pajėgomis ir dalimi kazokų kariuomenės pradėjo žygį į Voluinę. Jurijui Chmelnyckiui buvo įsakyta bet kokia kaina neleisti totoriams susijungti su lenkais. Tačiau hetmanas elgėsi neryžtingai.

Totoriai greitai susivienijo su lenkais ir kartu užpuolė Šeremetjevo armiją prie Liubaro (dabartinėje Žytomyro srityje). Netikėtai užklupti Maskvos kariai atsitraukė prie Čudnovo, kur įsirengė stovyklą, tačiau netrukus buvo visiškai apsupti. Vienintelė jų viltis buvo Chmelnyckio kazokai.

Kazokų išdavystė ir kapituliacija

Kazokų pajėgos atvyko spalio pradžioje ir įsikūrė Slobodyščėje, maždaug už 20 kilometrų nuo Čudnovo. Suprasdami gresiantį pavojų, lenkai nusprendė pulti kazokų stovyklą. Nors jiems trumpam pavyko prasiveržti pro gynybą, ukrainiečiai greitai atgavo kontrolę ir priešą atstūmė.

Tačiau Chmelnyckis pasimetė ir faktiškai atsisakė vadovauti. Sužinoję apie kritinę Šeremetjevo armijos padėtį, kazokai pasiuntė derybų delegaciją pas lenkus ir pasirašė Slobodyščės sutartį, kuri iš esmės kartojo Gadjacio sutartį, bet be paminėjimo apie „Rusios Didžiąją Kunigaikštystę“.

Jurijus Chmelnyckis taip pat įsipareigojo nutraukti ryšius su Maskva ir leisti lenkų įguloms dislokuotis Ukrainos miestuose ir kaimuose.

Sužinoję apie šį susitarimą, kazokai iš Maskvos stovyklos perėjo į Chmelnyckio pusę. Šeremetjevas pasidavė, o lenkai leido totoriams paimti belaisvius. Pats bojarinas taip pat pateko į nelaisvę.

Pasekmės

Nors tai buvo ryški Lenkijos ir Krymo totorių pergalė, ji nebuvo iki galo išnaudota — lenkams nepavyko pereiti į aktyvų puolimą kairiajame Dniepro krante.

Tuo metu Slobodyščės sutartis dar labiau pagilino susiskaldymą tarp Ukrainos elito ir paspartino Hetmanato padalijimą į Maskvai bei Lenkijai lojalias stovyklas.