Ne tik Rumunija. Amerikiečiai paliks ir daugiau šalių

Trečiadienį Rumunijos gynybos ministerija paskelbė, kad Jungtinės Valstijos nusprendė sumažinti savo karių skaičių rytiniame NATO flange. Rumunijoje liks tūkstantis JAV karių, o rotacinės brigados išvedimas greičiausiai bus taikomas ir tokioms šalims kaip Vengrija, Slovakija ir Bulgarija.

Šiuo metu nėra informacijos, kad aptarti sumažinimai paveiks Lenkiją. Tikimasi, kad amerikiečiai liks ir Lietuvoje.

Esminis klausimas lieka dėl labiausiai nukentėjusiųjų – Rumunijos vyriausybės – reakcijos. Kaip pažymėjo Rytų studijų centro analitikas Kamilas Całusas, teigiama, kad Bukarešto vyriausybė nuolat viešai kartojo, jog Vašingtono sprendimas sumažinti JAV karių skaičių Rumunijoje jiems nėra staigmena, nors iš tikrųjų tai gali būti šiokia tokia staigmena.

Pasak „OSW Romania“ analitiko, nors ir žinojo apie artėjančius pokyčius, Bukarešto valdžia slapta tikėjosi, kad sumažinimas jų nepaveiks.

„Kai kurių šaltinių teigimu, pastarosiomis dienomis ji netgi gavo raminančių signalų iš JAV šiuo klausimu. Pats faktas, kad spaudos konferencija su gynybos ministru Ionuța Moșteanu buvo sušaukta labai greitai ir be išankstinio pasiruošimo, rodo, kad Vašingtono žingsnis juos užklupo netikėtai. Pats ministro pareiškimas buvo išprovokuotas anksčiau „Kyiv Post“ paskelbtame straipsnyje, kuriame buvo numatytas būtent šis įvykių posūkis, taip sukeldamas žiniasklaidos audrą Rumunijoje“, – sakė ekspertas.

„Dabartinė valdančioji koalicija ir prezidentas Nicușoras Danas bando atrodyti drąsiai, pirmiausia teigdami, kad Rumunija išlieka ištikima Jungtinių Valstijų sąjungininkė ir toliau savo teritorijoje priims maždaug 1000 JAV armijos karių. Jie pabrėžia, kad planuojamas sumažinimas yra nedidelis (šalį paliks mažiau nei pusė JAV kariuomenės) ir kad tai neturės įtakos Rumunijos saugumui“, – tęsė jis, pažymėdamas, kad Rumunijos vadovai bando paaiškinti, jog Vašingtono sprendimas yra suprantamas, atsižvelgiant į JAV užsienio politikos perorientavimą ir jos dėmesį Indijos ir Ramiojo vandenyno regionui.

Be to, anot Kamilo Całuso, Amerikos sprendimas gali pakurstyti vidinius politinius nesutarimus Rumunijoje. Kai kurie opozicijos nariai (kraštutinių dešiniųjų partija AUR, įskaitant neseniai į prezidentus kandidatavusį George'ą Simioną) mano, kad dalies JAV karių išvedimas iš šalies yra valdančiosios partijos pralaimėjimas, todėl, atsižvelgiant į pastaruosius įvykius, ji turėtų atsistatydinti.

„Tai ne pirmas kartas, kai Rumunijos radikalioji dešinė naudoja tokią retoriką. Antivyriausybinį naratyvą taip pat kurstė neseniai Vašingtono atšauktas sprendimas įtraukti Rumuniją į bevizio režimo programą su JAV. AUR taip pat pateikė šį Bideno administracijos žingsnį kaip vyriausybės pražūtingų santykių su JAV valdžia įrodymą“, – pridūrė mūsų šaltinis.

Planuojamas JAV karių skaičiaus sumažinimas lems, kad Rumunijoje bus dislokuota maždaug 3500 sąjungininkų karių, iš kurių 1000 bus amerikiečiai.

„JAV sprendimas išvesti dalį pajėgų iš Rumunijos buvo apgailėtinas, bet tai nėra katastrofa. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo ne tiek kaip blogas strateginis poslinkis, kiek labiau kaip vidinis kompromisas tarp skirtingų JAV vyriausybės frakcijų. Tai nėra pagirtina, bet ir neturi pražūtingo poveikio Europos saugumui“, – padarė išvadą buvęs JAV ambasadorius Varšuvoje Danielis Friedas (dabar dirbantis Atlanto taryboje).