Ukrainos langas užsidaro: Rusijos pajėgos 3 km atstumu nuo Mirnohrado karių spąstų

Atstumas tarp atskirų Rusijos armijos kontingentų, žygiuojančių į rytus ir vakarus nuo Mirnohrado, dabar yra vos 3 km. Su kiekviena diena Ukrainos kariams, esantiems į pietus nuo artėjančios Rusijos žnyplės, vis sunkiau gauti atsargų per šią tarpą arba atsitraukti per ją į šiaurę.

Ukrainos gynėjai – 25-osios oro puolimo ir 38-osios jūrų pėstininkų brigadų dalys – susiduria su apsupties terminu, matuojamu dienomis, o ne savaitėmis. Vienas likęs koridorius, stebimas dronais, yra vienintelis pabėgimo kelias.

Pasak Ukrainą remiančios Konfliktų žvalgybos grupės, pasekmės aiškios. „Atėjo laikas [Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms] palikti Mirnohradą ir teritoriją į pietus nuo jo“, – ragino CIT.

Mirnohradas, pramonės miestas, kuriame iki karo gyveno apie 40 000 gyventojų, yra į rytus nuo Pokrovsko, kalnakasybos miesto, kuriame iki karo gyveno daugiau nei 100 000 gyventojų.

Pokrovskas ir Mirnohradas yra Ukrainos gynybos įtvirtinimo taškai Donecko srityje. Užėmus Pokrovską, Rusijos Centrinė pajėgų grupė turėtų šansą pasiekti dvynius miestus Kramatorską ir Slovjanską, esančius 60 km į šiaurę – pagrindinius gyventojų centrus, kurie vis dar kontroliuojami Ukrainos.

Jau daugiau nei metus skaičiumi pranokstamos Ukrainos pajėgos gynė Pokrovską ir Mirnohradą. Paaukodami milžiniškų žmonių ir technikos sąnaudas, rusai veržėsi miesto link, mokėdami kūnais ir įranga už kiekvieną Ukrainos žemės metrą. Iš pradžių atremti Pokrovsko ir Mirnohrado pakraščiuose, rusai apsisuko ir pradėjo apsupti dvi gyvenvietes, užuot tiesiogiai jas puolę.

Kovo mėnesį Rusijos 132-oji motošaulių brigada aptiko spragas Ukrainos gynyboje į šiaurės vakarus nuo Pokrovsko ir greitai žygiavo į šiaurę link Dobropilijos kaimo, esančio prie vieno iš dviejų pagrindinių tiekimo kelių į Pokrovską ir Mirnohradą.

Rusai pralaimėjo vėlesnį mūšį dėl Dobropilijos kišenės, bet tik po to, kai Ukrainos 1-asis „Azov “korpusas – vienas iš pagrindinių Ukrainos dalinių, tuo metu rezervuotas ekstremalioms situacijoms – puolė link iškilios vietos.

Ukrainos kontrataka neleido Rusijos pėstininkams užimti tiekimo linijų, tačiau nesutrukdė geriausiems Rusijos FPV dronams – kuriuos pilotuoja „Rubicon“ ir kitos elitinės grupės – atakuoti Ukrainos transporto priemonių, dideliu greičiu lekiančių keliais į Pokrovską.

„Beveik kiekviena į miestą važiuojanti transporto priemonė yra puolama“, – perspėjo Ukrainos filantropas Serhijus Sternenko. „Neįmanoma greitai evakuoti sužeistųjų. Neįmanoma laiku pristatyti atsargų ir šaudmenų. Pagrindiniai nuostoliai patiriami ne pozicijose, o kelyje.“

Po ilgos pertraukos atnaujinę mechanizuotus puolimus, rusai iki spalio mėnesio toliau uždarė savo žnyples aplink Pokrovską ir Mirnohradą, lėtai smaugė ukrainiečių garnizonus. Dabar jau per vėlu išgelbėti bet kurią iš šių gyvenviečių. „Abu miestai faktiškai prarasti ir juos susigrąžinti beveik neįmanoma“, – pažymėjo CIT, – „nes AFU rezervai buvo dislokuoti kaimyninėje fronto linijoje, siekiant stabilizuoti ir likviduoti Dobropilijos proveržį“.

Šiandien Pokrovske yra šimtai rusų infiltruotų karių, o plačiame fronte aplink miestą yra daugiau nei 100 000 rusų.

Mirnohrado apylinkėse ir aplink jas lieka tik dviejų Ukrainos brigadų – 25-osios oro puolimo brigados ir 38-osios jūrų pėstininkų brigados – dalys. Jos turėtų trauktis pirmiausia, o po jų – visi 155-osios mechanizuotosios brigados kariai, likę Pokrovske.

Žnyplės artėja, bet ukrainiečiams pabėgti nėra neįmanoma. „Nors tikimės, kad pilkoji zona netrukus užsidarys, visiško apsupimo ir visų joje įstrigusių kareivių suėmimo ar nužudymo numatyti negalima“, – aiškino CIT. „Šiuolaikiniame kare, kai Rusijos puolimas dažnai apima mažus dalinius, panašios mažos Ukrainos grupės vis dar gali sugebėti išsiveržti, nepaisant dronų atakų ar susišaudymų rizikos.“

Tačiau atsitraukimas bus pavojingas. Ukrainiečiai turės bėgti pėsčiomis, palikdami visą sunkiąją techniką, likusią Mirnohrado teritorijoje.

Įsakymas palikti Mirnohradą galėjo – ir, anot kai kurių stebėtojų, turėjo – būti duotas daug anksčiau. Ukrainos pajėgos į šiaurę nuo Pokrovsko ruošia naujas gynybos linijas. Turėdami pranašumą dronų srityje, taip pat natūralius pranašumus, kuriuos bet kuris gynėjas turi prieš puolėją, ukrainiečiai vis geriau geba ginti atvirą reljefą, kur artėjantys Rusijos kariai neturi kur pasislėpti.

Per ilgas delsimas su atsitraukimu tampa tragiška Ukrainos ginkluotųjų pajėgų tradicija. Tai nutiko Bachmute. Tai nutiko Avdijivkoje. Tai nutiko Sudžoje.

„Kiekvieną kartą mūsų pajėgos pasitraukdavo paskutinę akimirką patirdamos didelių nuostolių, palikdamos turtą ir įrangą“, – pabrėžė S. Sternenko. „Ne visi galėjo pasitraukti. Kai kurie liko savo pozicijose amžinai.“

„Tai vėl kartojasi dabar.“