Europa neturi jokių šansų kare su Rusija? Duomenys nepalieka iliuzijų

Jei Ukraina pralaimėtų ir NATO žlugtų, Europa jau kariautų su Rusija. Maskva nebūtų patenkinta užkariavusi Vidurio Europą, perspėja Prancūzijos tarptautinių reikalų instituto (IFRI) analitikai. Pasak Prancūzijos analitinio centro ekspertų, Rusija pasirinko konfrontaciją su Vakarais ir neketina trauktis nuo eskalacijos. Tačiau NATO turi potencialo iki 2030 m. veiksmingai tam pasipriešinti.

Dokumente, parengtame bendradarbiaujant su devyniais Europos analitiniais centrais, analizuojami keturi pagrindiniai konkurencijos aspektai: ekonomika, karinis potencialas, visuomenės atsparumas ir tarptautinių sąjungų sistema. Ataskaitos išvados aiškios: Rusija ir toliau kelia ilgalaikę grėsmę Europos saugumo tvarkai, nors realios jos galimybės nuolat mažėja.

Pirmaisiais metais po invazijos Rusijos ekonomika išlaikė stabilumo regimybę. BVP augimas 2024 m. siekė 4,3 %, o prekyba su Kinija ir Indija sušvelnino sankcijų poveikį. Tačiau, kaip pabrėžia IFRI ataskaitos autoriai, „šis atsparumas buvo trumpalaikis ir atsirado dėl itin palankaus prekių klimato“.

Nuo 2024 m. pabaigos Rusijos ekonomika gerokai lėtėja. Infliacija išlieka dviženklė, centrinio banko palūkanų norma siekia 21 %, o prognozuojama, kad biudžeto deficitas 2025 m. pasieks 2,6 % BVP. Nacionalinio gerovės fondo rezervai sumažėjo iki 31,5 mlrd. JAV dolerių, o tai gerokai apriboja Kremliaus galimybes toliau finansuoti karą.

Sunkiausias smūgis Maskvai išlieka Europos dujų rinkos praradimas. Remiantis IFRI skaičiavimais, „Gazprom“ nuo 2025 iki 2030 m. praras maždaug 160 mlrd. eurų eksporto pajamų. Savo ruožtu Europa ne tik tapo energetiškai nepriklausoma, bet ir perpus sumažino iškastinio kuro importo sąskaitas, o tai reiškia 250 mlrd. eurų metinį sutaupymą.

Rusijos ir Europos santykiai išlieka iš esmės asimetriški. Rusija savo politiką apibrėžia konfrontacijos ir įtakos sferų terminais, o Europa remiasi tarptautinės teisės ir gynybinio atgrasymo principais. Pasak IFRI, Kremlius naudoja išplėstinę karo sampratą, derindamas karinį, ekonominį, informacinį ir psichologinį spaudimą, kad „bauginimu ir dezinformacija susilpnintų Vakarų sprendimų priėmimo galimybes“.

Analitikai atkreipia dėmesį, kad du veiksniai ir toliau veiksmingai varžo Rusiją: NATO sanglauda ir Ukrainos pasipriešinimas, kuris suriša didelę dalį Rusijos įprastinių pajėgų. Bet kurio iš šių ramsčių susilpnėjimas padidintų tiesioginės konfrontacijos su Europa riziką.

NATO išlaiko savo pranašumą, tačiau tik dėl vienybės ir JAV paramos.

Prancūzijos analitinio centro analitikai mano, kad Europa išlaiko kokybinį karinį pranašumą, tačiau Rusija vis dar turi didesnį mobilizacijos potencialą ir atsparumą pralaimėjimams. Europos pranašumas oro, jūros, kosmoso ir kibernetinėse srityse yra reikšmingas, tačiau, kaip pažymi IFRI, „jis išliks veiksmingas tik tuo atveju, jei bus išlaikytas Amerikos įsitraukimas ir bendra gynybos politika“.

Ataskaitoje pabrėžiamas augantis informacinio ir psichologinio karo vaidmuo Kremliaus strategijoje. Maskvos tikslas – sistemingai pakenkti pasitikėjimui demokratinėmis institucijomis ir sustiprinti susiskaldymą Vakarų visuomenėse. IFRI pažymi, kad „Rusijos informacinis karas yra ilgalaikis – jis remiasi ne vienkartinėmis kampanijomis, o nuolatiniu grėsmės jutimu ir bendruomeniškumo jausmo nykimu“.