Kremlius keičia toną – Lavrovas dingsta iš arenos

Putino Rusijoje net ištikimiausi propagandistai tampa represijų taikiniais. Britų laikraštis „The Guardian“ nurodo konkrečius pavyzdžius. Leidinys aprašo trijų asmenų bylas, kurie pateko į valdžios nemalonę.

Pirmieji – Sergejus Markovas, žinomas politologas ir Putino entuziastas, bei tinklaraštininkas Romanas Alochinas – buvo pripažinti „užsienio agentais“ – etikete, kuri anksčiau buvo taikoma tik opozicijos atstovams.

Tuo tarpu iš Ukrainos kilusi prorusiškų žiniasklaidos kanalų komentatorė Tatjana Montian buvo įtraukta į „teroristų ir ekstremistų“ sąrašą.

Analitikai teigia, kad tai – naujos valymo bangos pradžia, šį kartą nukreiptos prieš pačius Kremliaus šalininkus. Anksčiau tokiu būdu buvo persekiojami aktyvistai, kuriuos valdžia laikė pavojingiausiais, pavyzdžiui, žuvusio opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno bendradarbiai.

Politologės Jekaterinos Šulman teigimu, Rusijos represinis aparatas nebesugeba sustoti – nutildęs režimo priešininkus, dabar jis ieško naujų „priešų“ tarp savųjų.

Kova vyksta tarp dviejų grupių: lojalistų, susijusių su Gynybos ministerija ir įtakingu propagandistu Vladimiro Solovjovu, bei „militaristų“ – Z-tinklaraštininkų, karo šalininkų judėjimo.

Ši organizacija, sudaryta iš šimtų tinklaraštininkų ir savanorių, rinko lėšas, pirko dronus bei transporto priemones, tiekė įrangą tiesiai į frontą. Judėjimas išaugo netrukus po Putino invazijos į Ukrainą 2022 metais, kai paaiškėjo, jog armija dažnai nesugeba užtikrinti net pagrindinės aprangos ar aprūpinimo.

Užkietėję „militaristai“ kartais atvirai kritikavo karo eigą, o jų santykinis nepriklausomumas nuo valstybės paskatino Kremlių imtis veiksmų prieš juos.

„Autokratijos bijo bet kokio pilietinio judėjimo“, – sakė Šulman. – „Bet koks autentiškas judėjimas, net ir provyriausybinis, laikomas pavojingu.“

Valymai turi ir finansinį aspektą: milijardai rublių, išleidžiami karui, paskatino kovą dėl išteklių ir įtakos.
Kai kurie tinklaraštininkai, surinkdavę daugiau paramos frontui nei valstybinės organizacijos, tapo nepageidaujami. Stebėtojai vadina tai ironija – buvę Putino propagandistai dabar kartojasi žmogaus teisių gynėjų argumentus, skųsdamiesi dėl konstitucijos pažeidimų ir sistemos neteisingumo.

„Represijų mašina turi maitintis pati“, – apibendrino Šulman.

Tuo pat metu žiniasklaida praneša, kad į Putino nemalonę pateko ir Sergejus Lavrovas. Užsienio reikalų ministras supykdė prezidentą po nesėkmingo pokalbio su JAV valstybės sekretoriumi Marko Rubio, kuris baigėsi planuoto Putino ir Donaldo Trumpo susitikimo žlugimu.

76 metų Lavrovas, vadovavęs ministerijai daugiau kaip du dešimtmečius, nedalyvavo svarbiame Rusijos Saugumo tarybos posėdyje, kuriam lapkričio 5-ąją pirmininkavo Putinas.

Per šį susitikimą Putinas pavedė svarstyti branduolinių bandymų atnaujinimą – simboliškai svarbų klausimą – ir Lavrovas buvo vienintelis nuolatinis tarybos narys, kuris neatvyko.

Be to, Lavrovas neteko Rusijos delegacijos vadovo pareigų šių metų G20 viršūnių susitikime. Jį pakeis artimas Putino patarėjas Maksimas Oreškinas. Sprendimą paskelbė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, pabrėžęs, kad tai buvo asmeninis prezidento nurodymas.