Kas dar nepamatė tikro priešo? 4,5 metų puolimo – ir nė žingsnio atgal. Tai ne apie Rusiją

Beveik ketverius su puse metų A. Lukašenkos režimas vykdo negailestingą hibridinį imigracijos išpuolį prie Baltarusijos kaimyninių Europos Sąjungos šalių sienų. Per šį laiką Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos pasieniečiai ir kariuomenė užkirto kelią iš viso 200 042 nelegaliems imigrantams patekti į šias šalis, apibendrina „Delfi“, remdamasi Lietuvos valstybės sienos apsaugos tarnybos statistika.

Daugiausia problemų dėl migrantų išpuolių turėjo Lenkija – nuo ​​2021 m. rugpjūčio 3 d. ji neleido atvykti 135 810, Lietuva – 39 724, o Latvija – 24 508. Lietuvos užsienio reikalų ministerija mano, kad 2021 m. rugpjūčio mėn. priimtas sprendimas išstumti migrantus atgal į Baltarusijos pusę, o vėliau pastatyti pasienio barjerus ir vaizdo stebėjimo tinklus, buvo labai svarbus siekiant sustabdyti išpuolius, kuriais buvo siekiama destabilizuoti šias šalis.

Tai padėjo išvengti blogiausio scenarijaus – anarchijos, visiškos destabilizacijos ir smurto bangos šalyse, užpultose iš Baltarusijos teritorijos. To kaina – daugybės pareigūnų, nukentėjusių saugodami sieną, gyvybės ir sveikata, didelės nuolatinės jos apsaugos išlaidos ir nuolatinė įtampa pasienyje.

Vien praėjusį sekmadienį 18 migrantų buvo užkirstas kelias kirsti sieną į Lenkiją ir 40 – į Latviją. Šį kartą Lietuva džiaugėsi ramybe, bet greičiausiai neilgam.

Ginantis nuo šių išpuolių, svarbu vadinti daiktus tikraisiais vardais ir neapsimesti, kad tai kažkas kita, nei yra iš tikrųjų. Tai ne „imigracijos krizė“ – tokia formuluotė leidžia manyti, kad tai kažkoks objektyviai nulemtas demografinis reiškinys, atsiradęs savaime.

Tuo tarpu tai yra ciniškas, kruopščiai suplanuotas ir organizuotas masinis žmonių perkėlimas prie sienos, daugiausia jaunų, agresyvių vyrų, ginkluotų aštriais įrankiais ir akmenimis, apskaičiuotas taip, kad kaimyninėms šalims padarytų kuo daugiau žalos, nuostolių ir chaoso, vykdomas Baltarusijos ir Rusijos slaptųjų tarnybų bei administracinių struktūrų.

O kiekvienas, kuris teigia kitaip – ​​iš naivumo ar vedamas pseudohumanitarinės ideologijos, o kartais net griebiasi šmeižto ir melo prieš tuos, kurie saugo sieną, – daro didelę žalą savo šaliai ir tampa pavojingu psichologiniu įrankiu V. Putino ir A. Lukašenkos rankose.