Generolo žodžiai šokiravo visą Lietuvą. Tai dėl Rusijos

Vokietijos generolas leitenantas Alexanderis Sollfranckas perspėjo, kad Rusija turi galimybę bet kuriuo metu surengti ribotą smūgį NATO teritorijai, o Maskvos sprendimas priklauso tik nuo jos Vakarų sąjungininkių pozicijos.

Bundesvero generolas interviu „Reuters“ teigė, kad esant dabartiniams Rusijos ginkluotųjų pajėgų pajėgumams, „nedidelė ataka“ NATO šalies teritorijoje galėtų būti įvykdyta „jau rytoj“.

„Maža, greita, regioniniu mastu ribota, nieko didelio – Rusija pernelyg prisirišusi prie Ukrainos“, – pažymėjo Sollfranckas.

Tuo pačiu metu generolas pakartojo anksčiau paskelbtus perspėjimus, kad jei Rusija tęs dabartinį perginklavimo tempą, ji iki 2029 m. gali pradėti didelio masto ataką prieš 32 valstybių aljansą.

Rusijos oro pajėgos išlaiko didelę kovinę galią, o jos strateginės branduolinės ir raketinės pajėgos „lieka nepažeistos“. Kalbėdamas apie karinio jūrų laivyno komponentą, generolas pridūrė, kad nors Juodosios jūros laivynas patyrė nuostolių, kiti Rusijos laivynai nebuvo sumažinti.

Pasak Sollfrancko, Rusijos sausumos pajėgos patiria nuostolių, tačiau Rusijos vadovybė paskelbė planus padidinti bendrą karių skaičių iki 1,5 milijono žmonių. Jis taip pat pažymėjo, kad Rusija turi pakankamai pagrindinių kovinių tankų, kad per trumpą laiką būtų galima hipotetiškai surengti ribotą puolimą. Tačiau generolas nenurodė, ar Kremlius šiuo metu turi tokio puolimo planų.

Apskritai Maskvos sprendimas pulti NATO priklausys nuo trijų veiksnių: Rusijos karinės galios, jos karinių pasiekimų ir vadovybės.

„Šie trys veiksniai leidžia man daryti išvadą, kad Rusijos ataka yra visiškai įmanoma. Ar ji įvyks, ar ne, labai priklauso nuo mūsų pačių elgesio“, – pridūrė jis.

Savo ruožtu Rusijos pusė paskelbė apie padidėjusį NATO karinį aktyvumą prie savo sienų ir rengiami scenarijai, susiję su galima Kaliningrado srities blokada. Taigi, Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško teigė, kad aljanso pratybų metu rengiami veiksmai, apimantys Kaliningrado srities izoliaciją.

„Aljanso pratybų metu praktikuojami tokie scenarijai kaip Kaliningrado srities blokada. Regionas aktyviai militarizuojamas, į jį pumpuojamos koalicijos pajėgos ir ištekliai“, – sakė Gruško.

Pasak jo, dabartinėmis sąlygomis dialogo, skirto įtampai sumažinti, perspektyvos yra „itin ribotos“, nes NATO valstybės neva nerodo pasirengimo lygiavertėms deeskalacijos priemonių diskusijoms. Kartu Gruško pridūrė, kad Rusija pasitelks tarptautinius teisinius ir kitus mechanizmus savo nacionaliniams interesams ginti.

Komentuodamas Maskvos pareiškimus, karo žurnalistas Stavrosas Atlamazoglu pažymėjo, kad Rusijos pareigūnai „ignoruoja pagrindinius priežastinius ryšius“. Jis atkreipia dėmesį, kad NATO stiprinimas, įskaitant padidintas išlaidas gynybai ir kovinę parengtį, buvo atsakas į Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą.

„Motyvuoti šalis skirti daugiau lėšų gynybai nėra lengva. Ypač sunku tai padaryti taikos metu ir nesant akivaizdžios grėsmės“, – pabrėžė jis.

Žurnalistas pridūrė, kad Maskva turi didelę patirtį vykdant psichologines operacijas ir kuriant informacinę aplinką, pateisinančią jos veiksmus. Šiame kontekste kaltinimai NATO provokuojant konfrontaciją, jo nuomone, gali būti panaudoti dar labiau didinant įtampą tarp Rusijos ir Aljanso.