Jie turi pilnus sandėlius. Jie gali juos atidaryti Ukrainai

Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius pareiškė, kad jo šalis pagamina daugiau šaudmenų nei kai kurios didžiosios valstybės ir kad Serbijos sandėliai yra perpildyti. Jis taip pat sakė esąs pasirengęs parduoti šaudmenis ES šalims, net jei jie galiausiai atsidurs Ukrainoje.

Serbija yra šalis, kuri nuo 1990-ųjų palaikė labai glaudžius ryšius su Rusija tiek ekonominiu, tiek kariniu požiūriu. Tik neseniai Serbija pradėjo atsisakyti ginklų pirkimo iš Rusijos ir pirmenybę teikti sutartims su Vakarais. Belgradas taip pat reiškia siekį prisijungti prie ES, nors daugelis valstybių narių vis dar laiko ją Rusijos sąjungininke.

Interviu žurnalui „Cicero“ A. Vučičius pažymėjo, kad daugiau nei trejus metus nebuvo susitikęs su Vladimiru Putinu ir kad Serbija pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą. Jis taip pat priminė Serbijos humanitarinę ir finansinę pagalbą Ukrainai, kuri, anot jo, yra gerokai didesnė nei teikiama kitų Balkanų šalių.

„Mūsų sandėliai pilni šaudmenų, gamyba didėja, ypač minosvaidžių sviedinių. Mes pagaminame daugiau šaudmenų nei Prancūzija. Todėl pasiūliau mūsų draugams ES pasirašyti su mumis susitarimą ir paimti viską, ką turime. Tai būtų fenomenalus indėlis į Europos saugumą“, – sakė A. Vučičius.

Paklaustas, ar Serbijos šaudmenys galėtų būti pervežti iš ES šalių į Ukrainą, jis teigė, kad neprieštarauja, nes „pirkėjai gali su jais daryti, ką nori“.

Pagal Europos standartus Serbija išlieka reikšminga šaudmenų gamintoja. Pastaraisiais metais ji juos eksportuoja dideliais kiekiais, taip pat ir į Izraelį. Vietos ginklų gamyklos gamina tiek šaulių ginklų šaudmenis, tiek didesnio kalibro šaudmenis – minosvaidžio sviedinius ir artilerijos sviedinius, įskaitant 155 mm sviedinius, pagamintus „Jugoimport“ gamykloje.

Pastarieji sudaro pagrindinę šiuolaikinės NATO artilerijos ginkluotę. Daugelis šių sistemų (įskaitant lenkų „Krab“) buvo perduotos Ukrainai kaip Vakarų paramos dalis. Manoma, kad Serbijos sandėliuose vis dar yra didelės tokių ginklų atsargos.