„Lukoil“ už borto. Priverstas bėgti

JAV prezidento Donaldo Trumpo lapkričio 21 d. įvestos JAV sankcijos „Lukoil“ pradėjo duoti apčiuopiamų rezultatų. Vienas didžiausių regiono naftos uostų Baku atsisakė priimti Rusijos koncerno naftą, faktiškai užblokuodamas jo kelią per Azerbaidžaną.

Apie tai pranešė „Reuters“.

Nuo lapkričio mėnesio „Lukoil“ nustos eksportuoti Kaspijos naftą per Baku uostą ir bus priversta nukreipti tiekimą į Machačkalą Rusijoje, vienintelį neužšąlantį Rusijos uostą prie Kaspijos jūros. Iš ten nafta vamzdynu bus siunčiama į Novorosijską, kur ji bus pakraunama į tanklaivius eksportui.

Agentūros šaltiniai nurodo, kad bendrovė lapkritį į Machačkalą pristatys apie 30 000 tonų naftos, o nuo gruodžio mėnesio ten nukreips visą anksčiau į Azerbaidžaną gabentą kiekį – apie 130 000 tonų.

„LUKOIL“ išgauna naftą dviejuose Kaspijos telkiniuose – „Filanovskio“ ir „Korčiagino“. Po 2022 m. dalį pagamintos naftos įsigijo valstybinės bendrovės „SOCAR“ Azerbaidžano naftos perdirbimo gamykla, nes Rusijos koncernas prarado prieigą prie tarptautinio naftotiekio Baku–Tbilisis–Džeichanas, kurį kontroliuoja užsienio investuotojai. Dalis naftos taip pat buvo tiekiama Kaspijos naftotiekio konsorciumui.

Dabar, po JAV sankcijų, „LUKOIL“ tarptautiniai ištekliai ir logistika pradėjo sparčiai blogėti. Irake, kur bendrovė turi akcijų „West Qurna-2“ telkinyje, valstybinė bendrovė „Somo“ atšaukė tris rusiškos naftos siuntas.

Problemų kilo ir Europoje. Šveicarijoje registruotas „Lukoil“ prekybos padalinys „Litasco“ susidūrė su britų brokerių atsisakymu užsakyti laivus naftos gabenimui. Suomijoje, kur Rusijos bendrovei priklauso degalinių tinklas „Teboil“, vietos bankai sustabdė veiklą, taip sukeldami pavojų maždaug 1000 darbuotojų ir degalinių operatorių darbo vietoms.

Visa „Lukoil“ užsienio „naftos imperija“ faktiškai žlunga, įskaitant naftos perdirbimo gamyklas Bulgarijoje, Rumunijoje ir Nyderlanduose, platų degalinių tinklą Europoje ir gamybos įrenginius Azerbaidžane, Kazachstane, Uzbekistane, Irake, Egipte, JAE ir Afrikos šalyse.

Anksčiau bendrovė paskelbė apie ketinimą parduoti savo užsienio turtą Norvegijos „Gunvor“, tačiau analitikai perspėja, kad pasekmės gali būti katastrofiškos. „Alfa Bank“ duomenimis, „Lukoil“ užsienyje pagamina maždaug 6,5 % savo naftos ir beveik pusę dujų, o užsienio naftos perdirbimo gamyklos sudaro ketvirtadalį jos perdirbimo. Ekspertai pažymi, kad šio turto praradimas „gali turėti didelės įtakos bendrovės finansiniams rezultatams“. Tai skaudus smūgis Kremliui: didžiausia Rusijos privati ​​naftos korporacija, daugelį metų tarnavusi kaip užsienio ekonominės įtakos įrankis, sparčiai praranda prieigą prie pasaulinių rinkų ir logistikos.