„Nord Stream“. Skaldo Europą dėl Ukrainos. Susprogdintas Zalužno įsakymu?

Už „Nord Stream“ sabotažo, įvykdyto 2022 m., slypi Ukrainos kariškių ir narų grupė, kuri, įtariama, organizavo ir įvykdė sabotažą, vadovaujama tuometinio Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado Valerijaus Zalužno, rašo „The Wall Street Journal“.

Vokietijos tyrėjai išsiaiškino visas aplinkybes, naudodamiesi veido atpažinimo programa ir specialaus žymėjimo vieno iš įtariamųjų pase.

Tyrimo rezultatai sukėlė ginčų tarp trijų ES šalių, kurios padeda Ukrainai: kai kurie politikai pradėjo sakyti rinkėjams, kad dėl jų problemų su benzinu ir kuru kalti ukrainiečiai.

Į tyrimo rezultatus sureaguota Vokietijoje, Italijoje ir Lenkijoje, ir tai gali turėti įtakos paramai Ukrainai, perspėjo WSJ.

Visų pirma, Vokietijoje prorusiška kraštutinių dešiniųjų partija AfD skleidžia žinutes, kad ukrainiečių veiksmai padidino energijos kainas Europoje. Tuo tarpu Lenkija neplanuoja perduoti Vokietijos tyrėjams ukrainiečio, įtariamo dalyvavimu sprogdinime. Varšuva, priešingai, jį pavadino didvyriu, nes jis sudavė smūgį ekonominiam Rusijos karo finansavimo šaltiniui.

Ministras pirmininkas Donaldas Tuskas sarkastiškai pakomentavo Vokietijos tyrimą:

„Problema ne ta, kad dujotiekis buvo susprogdintas. Problema ta, kad jis apskritai buvo pastatytas.“

Taip pat vėluojama dėl Italijoje sulaikyto ukrainiečio: jis neperduodamas vokiečiams, o tuo tarpu paskelbė bado streiką.

„Sabotuotojų tikslas buvo sumažinti tiek Rusijos pajamas iš naftos, tiek jos ekonominius ryšius su Vokietija. Vokietijos policija gavo aiškų vaizdą apie tai, kaip elitinis Ukrainos karinis dalinys, tiesiogiai vadovaujamas tuometinio Ukrainos vyriausiojo vado generolo Valerijaus Zalužno, įvykdė išpuolius“, – teigiama WSJ straipsnyje.

Straipsnyje trumpai aprašyta „Nord Stream“ sabotažo tyrimo eiga ir rezultatai, gauti iš neįvardytų šaltinių. Paaiškėjo, kad tyrėjai tyrė stebėjimo kamerų įrašus, laivų ir specialios įrangos nuomos sąskaitas faktūras. Visų pirma, jie užfiksavo mokymuose pasirodžiusio naro veidą. Asmuo buvo identifikuotas naudojant komercinę veido atpažinimo programą: kokia tai buvo programa, nenurodoma. Tada jie ieškojo asmens socialinių tinklų paskyros ir rado nuotraukų su kitais asmenimis, dalyvavusiais įvykiuose Baltijos jūroje.

Įtariami septyni ukrainiečiai – trys specialiųjų pajėgų nariai ir keturi giliavandeniai narai: visiems jiems išduoti arešto orderiai.

Žiniasklaida pranešė apie vieną iš sabotažo dalyvių, kuris buvo atgabentas iš Varšuvos į Ukrainą specialiu BMW automobiliu su diplomatiniais numeriais. Be to, buvo paaiškinta, kad specialiajai operacijai vadovavo 46 metų SBU veteranas Serhijus K. Vokietija stebėjo jo judėjimą pagal specialius žymėjimus jo pase: jie pastebėjo, kada jis buvo Lenkijoje, Čekijoje ir Italijoje. Be to, jie perėmė žinutes apie atostogų kelionę ir taip jį sulaikė.

Vokietija patiria dvigubą spaudimą. Viena vertus, tai gali sukelti įtampą tarp Ukrainos ir šalies, kuri jai teikia daugiausia karinės pagalbos. Kita vertus, vyriausybė mano, kad gali susidoroti su spaudimu, nes vokiečiai, dėka WSJ straipsnių, jau seniai priprato prie minties, kad už sabotažo stovi ukrainiečiai.

„Tačiau aukšti pareigūnai teigė, kad Vokietijai būtų buvę lengviau susidoroti su diplomatinėmis sprogdinimų pasekmėmis, jei detektyvai nebūtų taip veiksmingai sukūrę bylos prieš Ukrainą“, – padarė išvadą WSJ.