Putinas išsitraukė tūzą iš rankovės. Nauji įsakymai siunčia signalą Lietuvai

Putinas išsitraukė tūzą iš rankovės. Nauji įsakymai siunčia signalą Lietuvai

Lapkričio 4-ąją Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė du svarbius teisės aktus, kurie, kaip vertina Karo studijų institutas (ISW), turėtų palengvinti Kremliui galimybę tęsti ilgalaikį karą Ukrainoje bei pasirengti galimam susidūrimui su NATO. Pasak analitikų, pokyčiai mobilizacijos sistemoje ir karinių rezervų valdyme gerokai padidina Rusijos ginkluotųjų pajėgų lankstumą.

Dalis Vakarų analitikų ir politikų jau kurį laiką laikosi nuomonės, kad karas Ukrainoje Rusijai tėra pasirengimo etapas prieš dar didesnį konfliktą, kuris tiesiogiai keltų grėsmę NATO šalims. Diskusijose sklando įvairios datos, kada Maskva gali būti pasirengusi konfrontacijai su Vakarais, tačiau neseniai pats Putinas pripažino, kad jam lemiamais metais turėtų tapti 2030-ieji. Naujos mobilizacijos taisyklės įsilieja į šį ilgalaikį planą.

Šaukimas ištisus metus – Putinas keičia mobilizacijos tvarką

Pirmasis iš pasirašytų įstatymų numato galimybę vykdyti šaukimą į kariuomenę visus metus. Tai reiškia atsisakymą ankstesnės sistemos, kai šaukimo į tarnybą procesai vykdavo tik du kartus per metus – pavasarį ir rudenį. Naujosios nuostatos įsigalios 2026 m. sausio 1 d.

ISW vertinimu, visus metus trunkantis šaukimo procesas turėtų panaikinti biurokratinius trikdžius, kurie iki šiol trukdė Rusijai greitai didinti karių skaičių intensyvios mobilizacijos metu. Pakeitimai leis kariniuose komisariatuose vykdyti visus administracinius veiksmus be laiko apribojimų. Ekspertų teigimu, tai yra dalis platesnės Kremliaus strategijos, kuria siekiama parengti Rusijos karinį aparatą ilgalaikiam konfliktui ir užtikrinti gebėjimą greitai reaguoti, jei įtampa su NATO paaštrėtų.

Rezervistai bus skiriami svarbių objektų apsaugai – ką planuoja Rusija?

Antrasis Putino pasirašytas įstatymas susijęs su aktyviaisiais rezervistais ir įpareigoja juos dalyvauti specialiuose mokymuose, skirtuose kritinės infrastruktūros ir kitų strateginių objektų apsaugai Rusijos teritorijoje. ISW primena, kad pirminis Gynybos ministerijos 2025 m. spalį pateiktas projekto variantas buvo gerokai platesnis.

„Įstatymo projektas būtų leidęs naudoti Rusijos aktyvųjį rezervą ekspedicinėse misijose užsienyje, net ir be oficialaus mobilizacijos ar karo paskelbimo“, – rašoma instituto ataskaitoje.

Valstybės Dūmos Gynybos komiteto pirmininkas Andrejus Kartapolovas tuomet atvirai teigė, kad tokios nuostatos „leistų Kremliui dislokuoti rezervistus už Rusijos Federacijos ribų, įskaitant Sumų ir Charkivo sritis Ukrainoje“. Nors galutinė įstatymo versija formaliai apsiriboja infrastruktūros apsauga, ISW pabrėžia, jog realiai jo reikšmė gali būti daug platesnė.

„Kremlius naudoja aktyviųjų rezervistų dislokavimą kritinės infrastruktūros apsaugai kaip parengiamąjį etapą jų būsimam panaudojimui kariniuose veiksmuose, įskaitant ir Ukrainoje“, – teigiama ataskaitoje.

Rusija rengiasi karo išsekimui – ką reiškia naujosios taisyklės?

Abu įstatymai vertintini kaip nuoseklios Rusijos karinio aparato adaptacijos dalis, siekiant pasirengti ilgalaikiam karui ir galimai konfrontacijai su NATO.

„Pokyčiai Rusijos mobilizacijos sistemoje nėra atsitiktiniai – tai suplanuotas procesas, skirtas padidinti Kremliaus gebėjimą vykdyti išsekimo karą“, – pabrėžia ISW analitikai.

Mobilizacijos reforma ir rezervų aktyvinimas turėtų suteikti Rusijai daugiau lankstumo, greitesnį reagavimą ir didesnį atsparumą nuostoliams. Plačiąja prasme tai taip pat žingsnis link valstybės aparato pertvarkymo taip, kad jis galėtų išlaikyti karo ekonomiką daugelį metų.

ISW perspėja, jog „Putinas tęsia Rusijos valstybės pertvarkymo procesą į karo mašiną, pajėgią ilgai kovoti ne tik Ukrainoje, bet ir potencialiai su NATO ateityje“.