Lukašenka pajuokavo apie Rusijos branduolinius ginklus. Ir greitai to pasigailėjo

Aleksandras Lukašenka nustebino savo ištikimą sąjungininką Maskvoje. Naujausiame savo pasisakyme Baltarusijos diktatorius pareiškė, kad Baltarusijai nereikia rusiškų superginklų, tokių kaip „Burevestnik“ ar „Poseidon“.

„Kam mums reikalingas Poseidonas? Ką, į Naročių jį paleisime?“ – ironizavo Lukašenka, turėdamas omenyje didžiausią Baltarusijos ežerą.

Diktatoriaus žodžiai neliko be atgarsio. Rusijos užsienio reikalų ministerija iš karto sureagavo – gana griežtai, parodydama Lukašenkai jo vietą:

„Galime perduoti Baltarusijai bet kokį ginklą, kurį laikysime būtinu“, – skelbė ministerijos pareiškimas.

Rusijos URM NVS šalių departamento vadovas Aleksejus Poliščukas interviu naujienų agentūrai TASS pabrėžė, kad „rusiškas branduolinis skydas patikimai gina mūsų baltarusių sąjungininkus“.

Jis taip pat pridūrė, kad nauji teisiniai susitarimai Sąjunginės valstybės (Rusijos ir Baltarusijos) rėmuose leidžia, esant reikalui, dislokuoti Baltarusijoje „visus naujausius ginklų tipus“.

Rusijos pareigūnas priminė, jog 2024 m. gruodį Aukščiausioji taryba patvirtino Saugumo koncepciją, o abiejų šalių prezidentai pasirašė saugumo garantijų susitarimą, kuris įsigaliojo šių metų kovą.

Šis dokumentas numato abipuses gynybos garantijas ir galimybę suteikti neatidėliotiną karinę pagalbą, įskaitant branduolinio ginklo panaudojimą.

Nors Lukašenka tvirtino, kad Baltarusijai „nereikia Poseidono“, Rusijos diplomatas neatmetė galimybės, kad šalies teritorijoje vis dėlto gali būti dislokuotos net branduoliniu varikliu varomos sparnuotosios raketos.

„Apie tokius prašymus kol kas nežinome, bet jei jų būtų, jie būtų kruopščiai išnagrinėti karo specialistų“, – sakė Poliščukas, pabrėždamas, jog sprendimas šiuo klausimu priklauso nuo „abiejų šalių karinio-politinio vadovavimo“.

Nepaisant Lukašenkos pareiškimų, kad Baltarusijai nereikia nei „Poseidono“, nei „Burevestnik“, iki metų pabaigos jos teritorijoje turėtų pasirodyti nauja raketų sistema „Orešnik“. Rusija jau anksčiau perdavė Minskui netaktinių branduolinių ginklų, o naujosios raketų paleidimo sistemos turėtų tapti dar vienu žingsniu stiprinant karinį bendradarbiavimą Sąjunginės valstybės rėmuose.

Nors oficialiai Maskva ir Minskas kalba vienu balsu, ekspertai atkreipia dėmesį, kad santykiuose tarp Putino ir Lukašenkos vis dažniau pasigirsta trinties ženklų.

Lukašenka siekia parodyti, kad nėra Kremliaus vasalas, o partneris. Tačiau bėda ta, kad jo ironija žeidžia rusišką ego – o Maskva tokių dalykų labai nemėgsta.