„Snaiperių safaris“. Paaiškėjo kraupi 33 metų paslaptis

Remiantis italų žurnalisto surinkta informacija, ketverius metus trukusios Sarajevo apgulties metu daugiausia turtingi italai mokėjo serbų kareiviams už „safarius“, kuriuose buvo žudomi žmonės.

Sarajevo apgultis prasidėjo 1992 m., kai bosniai referendume balsavo už nepriklausomybę nuo Jugoslavijos. Nepaisant tarptautinio Bosnijos ir Hercegovinos nepriklausomybės pripažinimo, Jugoslavijos armija apgulė miestą.

Serbijos armijos, kurioje taip pat buvo Bosnijos serbų, vadovaujama apgultis truko ketverius metus, per kurią žuvo apie 11 000 žmonių.

Remiantis italų žurnalisto Ezio Gavazzeni tyrimu, karo meto turtingi ir įtakingi asmenys dalyvavo „snaiperių safariuose“. Tai palengvino kyšiai, mokami Serbijos armijos snaiperiams, kurie nuvesdavo turtinguosius į jų pozicijas, iš kur jie šaudydavo į apsiausto miesto gyventojus.

Nors pranešimų apie panašią praktiką buvo pasirodę ir anksčiau, po žurnalisto tyrimo Milano prokuratūra pradėjo tyrimą , kuriuo siekiama nustatyti italų, įvykdžiusių žmogžudystes buvusioje Jugoslavijoje, tapatybę.

Tarp Gavazzeni surinktų įrodymų yra buvusio Bosnijos žvalgybos pareigūno  parodymai. Pasak jo, bosniai 1994 m. perdavė Italijos žvalgybai informaciją apie nusikalstamą „turizmą“, o operacija buvo sustabdyta po kelių mėnesių. Sarajevo merė Benjamina Karić taip pat parengė ataskaitą šiuo klausimu.

„Medžiotoja“ atskrsdavo iš Triesto, Italijos, esančio kiek daugiau nei 600 kilometrų atstumu nuo Sarajevo. Nusileidę Belgrado oro uoste, jie buvo nugabenti į Sarajevo apylinkių kalvas, į snaiperių slėptuves. Nors dominuojanti šalis, išnaudojusi apgultį savo sadistiniams karo žaidimams, buvo Italija, nusikalstamoje veikloje dalyvavo ir kitų šalių piliečiai, iš viso daugiau nei šimtas žmonių.

Italijos žurnalistas „La Repubblica“ sakė, kad kaina pagal dabartinį valiutos kursą buvo apie 100 000 eurų. Kursai skyrėsi priklausomai nuo to, ar taikiniais buvo vaikai, moterys ar vyrai.

„Nebuvo jokių politinių ar religinių motyvų. Tai buvo turtingi žmonės , kurie ten eidavo pramogauti ir ieškoti asmeninio pasitenkinimo“, – aiškina Gavazzeni.

„Ten buvo vokiečių, prancūzų, anglų ir kitų tautybių žmonių. Tai buvo žmonės iš viso Vakarų pasaulio, kurie mokėjo dideles pinigų sumas, kad ten šaudytų civilius gyventojus“, – pridūrė jis.

Ezio Gavazzeni savo motyvus paaiškina žiūrėdamas 2022 m. filmą „ Safaris Sarajeve“, kurį režisavo slovėnų kino kūrėjas Miranas Zupaničius. Filme buvęs serbų kareivis kalbėjo apie „medžioklę“.

Italų išvadų nepatvirtina Sarajeve tarnavę britų kariškiai, kuriuos anonimiškai cituoja BBC. Jie mano, kad „snaiperių turizmo“ nebuvo daugiausia dėl logistinių sunkumų. Vienas kareivis taip pat teigė, kad civilių gyventojų šaudymas buvo „miesto legenda“.