Rusijos spec. pajėgos šalia Lietuvos sienos. „Paėmėm belaisvius.“ Kas vyksta?

Baltijos laivyno specialiųjų pajėgų padalinys surengė pratybas Kaliningrado srityje, kurių metu buvo vykdomas nusileidimas parašiutais ir imami „belaisviai“. Kaip praneša laivyno spaudos tarnyba, kariai buvo išmesti iš sraigtasparnio Mi-8 naudojant valdomas parašiutų sistemas „Malva“ ir „Arbalet“.

Nusileidę komandosai treniravosi „belaisvių paėmimo įgūdžių, žvalgybinio patruliavimo vykdymo, priešo ryšio priemonių slopinimo būdų“.

Spec. pajėgų desantas buvo leidžiamas iki 20 žmonių grupėmis iš 800 metrų aukščio, su visu koviniu komplektu – ginklais ir papildoma įranga. Pratybų metu aktyviai buvo naudojami naktinio matymo taikikliai ir dronai, nurodo spaudos tarnyba.

Kada Rusijos karas su NATO?

Pratybos vyksta didėjant Vakarų nerimui dėl Rusijos karinės veiklos regione. Vasarą Vokietijos federalinės žvalgybos tarnybos (BND) vadovas perspėjo, kad Maskva gali mėginti surengti provokaciją Baltijos šalyse, panašią į 2014 m. Krymo aneksiją – ne plačios apimties invazija, o slapta pasiųsdama be atpažinimo ženklų veikiančias pajėgas, kad jos užimtų pasienio miestus, esą gindamos rusakalbius gyventojus.

Vasario mėnesį Danijos žvalgyba pranešė, kad teoriškai Rusija gali būti pajėgi pradėti plataus masto karą Europoje per penkerius metus. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte birželį patvirtino šį vertinimą, pareikšdamas, kad Maskva gali užpulti Aljanso šalis jau po penkerių metų. Spalį Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas generolas Fabienas Mendonas teigė, jog Prancūzijos kariuomenė turi būti pasirengusi galimam susidūrimui su Rusija per artimiausius trejus–ketverius metus.

Tuo pat metu Rusija plečia karinę infrastruktūrą palei sieną su Suomija ir Baltijos šalimis, statydama gynybines fortifikacijas ir modernizuodama geležinkelių tinklą. Vakarų žvalgybos vertinimu, 2024 m. pradžioje atkurta Leningrado karinė apygarda laikoma galimu placdarmu konfrontacijai su NATO.

Maskva gąsdina Baltijos šalis

Šiame kontekste Rusijos valdžia griežtina retoriką Baltijos valstybių atžvilgiu. Spalio viduryje Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas kalbėjo apie būtinybę „ginti rusakalbius gyventojus“ Baltijos šalyse nuo „žeminimo ir persekiojimų“ ir pavedė deputatams parengti pasiūlymus, kurie „atvėsintų išprotėjusias galvas“. Šis pareiškimas pasirodė po to, kai Latvijos valdžia nusprendė išsiųsti iš šalies daugiau kaip 800 Rusijos piliečių, neišlaikiusių valstybinio kalbos egzamino.

Tuo tarpu Latvija, Lietuva ir Estija rengia plačius gyventojų evakuacijos planus. Kaip spalį rašė „Reuters“, Baltijos šalys ketina galimos Rusijos agresijos atveju evakuoti apie 1,2 mln. žmonių, derindamos civilinės gynybos veiksmus ir planuodamos perkėlimo maršrutus savo teritorijose.