Pasaulis netiki savo akimis: F-16 Ukrainoje pasiekė tai, ką laikė neįmanoma net patys gamintojai

Ukrainos portale „United24“ paskelbtas F-16 piloto interviu vis dar aptarinėjamas. Jame pilotas pasakoja neįprastą istoriją, nutikusią 2024 m. gruodžio 13 d. Lėktuvo gamintojas „Lockheed Martin“ patvirtino, kad tą dieną buvo pasiektas rekordas, nors oficialiai nepatvirtino, jog jį pasiekė būtent Ukrainos pilotas. Įspūdingiausia tai, kad šis rezultatas pasiektas naudojant klasikinę, daugelį metų F-16 pilotų taikomą ginkluotės schemą oro taikiniams perimti – tik keturias raketas.

Tuo metu dar tik buvo rašomos naujos šio žiauraus karo istorijos. F-16 virš Ukrainos pradėjo veikti vos prieš kelis mėnesius – 2024-ųjų rugpjūčio pradžioje. Ukrainos F-16 pilotas, skridęs puikiai žinomu orlaiviu, tą dieną kilo ginti šalies nuo dar vieno masinio Rusijos smūgio iš oro.

Apie rekordus jis tuomet nė negalvojo. Tačiau būtent tada, be jokio ypatingo pasiruošimo, per vieną kovinę misiją jam pavyko numušti net šešias rusiškas sparnuotąsias raketas, kurių kiekviena kainuoja gerokai daugiau nei dronai-kamikadzės. Iki tol tokio rezultato nebuvo pasiekęs niekas – nei virš Ukrainos, nei, ko gero, per visą kovinės aviacijos istoriją. Anksčiau tokie „medžioklės“ skrydžiai prieš dronus ar sparnuotąsias raketas buvo reti, tačiau dabar Ukrainoje tai tapo kasdienybe.

Pirmasis budintis lėktuvas, pakilęs į orą

Buvo ankstyvas gruodžio 13-osios rytas. Rusija vėl surengė masinį smūgį Ukrainos teritorijai: panaudojo beveik 200 smogiamųjų dronų ir 94 ypač sunkiai perimamas sparnuotąsias raketas, taip pat balistines raketas. Koviniame budėjime tuo metu buvo vienas iš F-16 pilotų, kuris tą dieną tapo rekordininku. Beveik trisdešimties sulaukęs pilotas, prašęs neviešinti nei savo vardo, nei šaukinio, prisiminė dieną, kuri jau visam laikui įrašyta į Ukrainos karinių oro pajėgų istoriją ir taps orientyru pilotų bendruomenei visame pasaulyje.

„Mus išsiuntė perimti sparnuotųjų raketų“, – pasakoja Ukrainos pilotas. „Buvau pirmasis pakilęs į orą. Du kiti dar buvo ant žemės – tik kūrė savo naikintuvų variklius. Laiko efektyviam reagavimui buvo labai mažai, nes sparnuotosios raketos skrieja dideliu, apie 740 km/val. greičiu.“

Ore jis iškart užmezgė ryšį su GCI (Ground-Controlled Interception – nuo žemės valdomu perėmimu) ir nuskrido į vadinamąją kill box – zoną, skirtą oro taikiniams perimti. Skridamas klasikine konfigūracija su keturiomis „oras–oras“ raketomis, jis buvo nukreiptas į pirmąją taikinių grupę. „Tiesiog įjungiau radarą, ginkluotės sistemą ir buvau pasiruošęs numušti visas įmanomas priešo sparnuotąsias raketas mūsų oro erdvėje“, – prisimena pilotas.

Jis pasakoja, kad šiuos taikinius laiku pasiekti buvo labai sudėtinga. Valdymo punktas nuolat koregavo skrydį: nurodydavo apsisukti, vėl vytis artėjančias raketas, kad pilotas galėtų „prisėsti joms ant uodegos“ ir perimti iš užnugario. F-16 turėjo greičio pranašumą, todėl palaipsniui mažino atstumą. „Užfiksavau taikinius ir paleidau savo „oras–oras“ raketas. Tą akimirką padariau viską, kas buvo įmanoma – iššoviau visas keturias ir visos keturios pataikė“, – pasakoja jis.

Ore viena po kitos sužibo keturios sprogimo žymės – pilotas matė jas visas. Iš pradžių jis panaudojo vidutinio nuotolio AIM-120 AMRAAM raketas, o vėliau – trumpojo nuotolio AIM-9 „Sidewinder“. Pastarosios veiksmingos tik priartėjus prie taikinio maždaug iki 3,2 km. Po dar dviejų sėkmingų numušimų pilotui raketos baigėsi, todėl jis gavo įsakymą trauktis iš kovos ir perduoti likusius taikinius kitam pilotui, skridusiam Su-27.

Pagal procedūrą jis pranešė valdymo punktui, kad ginkluotės nebeturi, ir buvo nukreiptas atgal į savo patruliavimo zoną. Bake dar buvo pakankamai kuro, o pilotas žinojo, kad netrukus artės nauja raketų banga, todėl nusprendė likti ore, išnaudoti likusį kurą ir tik tada grįžti į bazę. Netrukus pasiekė nauja informacija: iš pietų Ukrainos Kyjivo link artėja dar dvi rusiškos sparnuotosios raketos.

Padarė tai, ko dar niekas nebuvo padaręs Ukrainos danguje

Supratau, kad mano „oras–oras“ raketos baigėsi, tačiau F-16 dar nebuvo pasmerktas“, – prisimena pilotas akimirką, kai eteryje nuaidėjo perspėjimai apie dvi artėjančias rusų raketas. „Turėjau tik bortinę 20 mm patranką M61 „Vulcan“ ir maždaug 510 šovinių.“ Tai buvo paskutinė viltis. Iki tol Ukrainos padangėje niekas nebuvo numušęs sparnuotosios raketos iš F-16 patrankos – niekas. Net nebandė rimtai tikėti, kad tai įmanoma realiose kovos sąlygose. Tai – išbandymas, kokio pilotas nenori, bet prireikus turi priimti.

Ukrainos pilotai JAV treniruotėse buvo mokomi tokio scenarijaus: teorijose, auditorijose ir šaltuose simuliatoriuose, kur „medžiojo“ virtualius dronus. Bet tai tik teorija. Tikėtis, kad patranka sustabdys žemai ir greitai skrendančią sparnuotąją raketą, – tarsi tikėti, kad adata sustabdys kulką. Grįžę į Ukrainą jie šią taktiką aptarė tik kaip kraštutinę galimybę – paskutinį barjerą prieš raketą, artėjančią į miestus.

Kai kurie pilotai buvo bandę šaudyti patranka realiomis sąlygomis, tačiau be sėkmės. Rizika – milžiniška. Šauti reikia beveik idealiu kampu, vos kelias sekundes turint taikinį priešais save. Raketai skrendant taip žemai, bet koks klaidingas manevras gali baigtis tuo, kad naikintuvas atsidurs jos kelyje. Toks susidūrimas – tiesioginė katastrofa.

Pilotui buvo žinoma ir panaši istorija apie JAV F-15 pilotą, kuris per Irano ataką prieš Izraelį, išnaudojęs visas savo „oras–oras“ raketas, mėgino patranka numušti iranietiškus dronus-kamikadzes, tačiau nesėkmingai.

„Nusprendžiau, kad vis tiek turiu pabandyti“, – prisimena Ukrainos pilotas. Tai buvo paskutinė galimybė – be galo rizikinga, bet galinti išgelbėti gyvybių ir infrastruktūrą. Jis pranešė GCI, kad pasirengęs perimti dvi artėjančias sparnuotąsias raketas. Valdymo punktas nukreipė F-16 jų skridimo kryptimi, tačiau, kaip ir anksčiau, užfiksuoti taikinius buvo labai sunku. Reikėjo vėl patekti joms „už nugaros“, kad galėtų atlikti perėmimą iš užnugario.

„Pasakiau sau: gerai, drauguži, iš toli nepašaudysi – „oras–oras“ raketų nebeturi, vadinasi, turi prieiti daug arčiau. Labai arti. Tad ir judėjau į priekį“, – pasakoja pilotas. Didžiausias iššūkis šaudant į sparnuotąsias raketas – jų neįtikėtinai maža smūgio zona. Norint jas efektyviai numušti, reikia priartėti iki maždaug 500 metrų – atstumo, kuriame klaidos kaina gali būti mirtina.

„Giliai įkvėpiau, pasukau lėktuvą tiesiai į raketos trajektoriją ir paspaudžiau nuleistuką. Ta viena sekundė man truko tarsi amžinybė. Ir tada – didžiulis blyksnis. Supratau iškart: pataikiau. 20 mm šūviai sudraskė sparnuotąją raketą“, – prisimena jis.

Vėliau paaiškėjo, jog tuo šūviu jis pataikė ne į vieną, o iškart į dvi raketas.

Pagerbtas „Moonfish“ ir nauja karta pilotų

Pilotui tai buvo ne tik taktinis, bet ir giliai emocinis skrydis. „Nebuvo jokio pasirinkimo – jas reikėjo perimti. Dariau tai dėl savo šalies, dėl visų žuvusių kolegų… ypač dėl mano bičiulio piloto, kuris žuvo bandydamas perimti panašią sparnuotąją raketą“, – sakė jis.

Tas bičiulis – legendiniu tapęs Ukrainos pilotas Oleksijus Mesas, šaukinys „Moonfish“, žuvęs 2024 m. rugpjūčio 26 d. atremdamas masinę Rusijos ataką iš oro. Tą dieną Oleksijus spėjo numušti tris rusiškas sparnuotąsias raketas ir vieną kovinį droną. Jo žūtis tapo skaudžiu smūgiu visai pilotų bendruomenei – ir dar stipresne motyvacija tiems, kurie liko kovoti ore.

„Skridau toje misijoje kartu su juo – abu tada buvome ore. Tai buvo mano pirmasis kovinis skrydis F-16 virš Ukrainos. Mums sekėsi puikiai, tačiau į bazę po sėkmingo perėmimo grįžau tik aš. Šį rekordą skiriu jam ir visiems mūsų žuvusiems pilotams“, – pasakojo F-16 asas.

Vos tik numušęs raketą (kaip vėliau paaiškėjo – net dvi), pirmoji jo mintis buvo visai ne apie rekordą, o apie tai, ar pats liko gyvas. Šaudymas iš tokio artimo atstumo į sparnuotąją raketą yra ekstremaliai pavojingas – skeveldros gali pataikyti tiesiai į naikintuvą. „Iš karto peržvelgiau visus lėktuvo sistemų rodiklius – kurą, alyvą, hidrauliką – galvodamas, kad sprogimo nuolaužos galėjo pažeisti mano F-16. Bet viskas veikė normaliai“, – pasakojo jis.

Grįžęs į patruliavimo zoną jis informavo GCI apie sėkmingą patrankos panaudojimą. „Eteryje stojo trumpa tyla – atrodė, kad jie tiesiog negalėjo tuo patikėti“, – prisimena pilotas. Tik išanalizavus skrydžio duomenis paaiškėjo, kad viena šūvių serija jis iš karto numušė dvi sparnuotąsias raketas.

Vakarinė ginkluotė ir vakarietiškas mąstymas

Pilotą džiugina ne tik techninė pažanga, bet ir pasikeitęs požiūris.

Jis pabrėžia, kad Vakarų partnerių tiekiama ginkluotė daro Ukrainos pajėgas gerokai efektyvesnes – ne tik atremiant Rusijos smūgius iš oro, bet ir remiant sausumos pajėgas bei smogiant taikiniams fronte. Tačiau ne mažiau svarbu tai, kad kartu su F-16 ir kitomis sistemomis į Ukrainą atėjo ir vakarietiška taktika bei naujas mąstymo būdas.

„Mus apmokė vakarietiškai – taktikos, požiūrio. Parsivežėme tai į Ukrainą, dalijamės patirtimi tarpusavyje, tobuliname savo oro pajėgas ir jas vystome“, – sako pilotas.

Jis pabrėžia, kad pasauliui būtina ir toliau remti Ukrainą, nes tai reiškia ne tik pačios Ukrainos, bet ir visos Europos saugumą.