„Dassault“ ir „Airbus“ susiriejo taip, kad projektas griūva. „Rafale“ įpėdinio nebus?

Tai turėjo būti bendra Europos įmonė, parodanti amerikiečiams, kad Senasis žemynas gali tai padaryti. Deja, viskas rodo, kad Vokietija ir Prancūzija jau nusprendė atsisakyti bendro naujos kartos naikintuvo kūrimo. Pagrindinis ginčytinas klausimas buvo atsakomybės už programą, kurios bendra vertė siekia 100 milijardų eurų, pasidalijimas. Paryžius reikalavo dominuojančios pozicijos ir 80 % projekto dalies. Berlynas teigė, kad jam gana Prancūzijos arogancijos ir programos vilkinimo.

Europos oro kovos sistemos programa, angliškai žinoma kaip FCAS (Future Combat Air System), o prancūziškai – SCAF (Système de Combat Aérien du Futur), turėjo lemti lėktuvo, laikinai vadinamo „Next Generation Fighter“ (NGF), sukūrimą.

Tačiau, kaip pranešė britų laikraštis „Financial Times“, Vokietija ir Prancūzija jau derasi dėl programos mažinimo. Idėja – visiškai atsisakyti bendro naujojo orlaivio, kuris turėjo tapti „Rafale“, „Eurofighter Typhoon“ ir „F/A-18 Hornet“ naikintuvų įpėdiniu, kūrimo. Iš buvusių galios svajonių liko bendradarbiavimas kuriant Europos kovos debesį. Kitaip tariant, iš programos nedaug kas liks.

Ginčo tarp milžinų išspręsti nepavyksta

Europos naikintuvo projektas pradėtas 2017 m., o jo statyboje dalyvauja Prancūzija (atstovaujama „Dassault“), Vokietija (atstovaujama „Airbus“) ir Ispanija („Indra Sistemas“).

Iki metų pabaigos Paryžius, Berlynas ir Madridas turi nuspręsti, ar pradėti darbus su naikintuvo demonstraciniu modeliu, o šis procesas, kaip tikimasi, kainuos kelis milijardus eurų. Kaip pažymi „Financial Times“, projekto dalyviai jau sutaria, kad konflikto tarp „Airbus“ ir „Dassault“ išspręsti neįmanoma.

Didžiausia įtampa kyla dėl darbo pasidalijimo, tiekėjų atrankos ir projekto kontrolės. „Dassault“ reikalauja didesnės įtakos orlaivio statyboje ir teigia, kad gali jį vystyti savarankiškai. Berlynas netgi svarstė galimybę Prancūziją pakeisti bendradarbiavimu su Jungtine Karalyste arba Švedija.

Pasitikėjimas sugriautas, ir kiekviena pusė kaltina kitą susitarimų pažeidimu. „To ištaisyti neįmanoma“, – laikraščiui sakė programoje dalyvavęs prancūzų bankininkas.

Prancūzijos gynybos ministrė Catherine Vautrin anksčiau pakartojo, kad Vokietija „neturi pajėgumų pati pasigaminti naikintuvo“, o „Dassault Aviation“ išlieka Europos lydere šioje srityje. Tuo tarpu „Airbus Defense & Space“ darbo tarybos pirmininkas Thomas Pretzl teigia, kad Vokietijos pramonė, remiama tokių įmonių kaip MTU, „Diehl“, „Indra Avitech“ ir „Hensoldt“, yra pajėgi savarankiškai kurti ateities naikintuvą.

Kovinis debesis išliks

Iš programos liks tolesnis Vokietijos ir Prancūzijos bendradarbiavimas kuriant dirbtinio intelekto pagrindu veikiantį kovos debesį („Combat Cloud“), kuris leis keistis duomenimis realiuoju laiku.

Sistema skirta sujungti naikintuvus, dronus, jutiklius, radarus ir antžeminius bei jūrų laivyno vadovavimo centrus į vieną tinklą. „Airbus Defense and Space“, Prancūzijos „Thales“ ir Ispanijos „Indra“ dirba prie „Kovinio debesies“.

„Mes galime gyventi su keliais skirtingais orlaiviais Europoje, bet mums reikia vieno bendro kovinio debesies“, – britų laikraščiui sakė vienas derybininkas.

Kitas pridūrė, kad dėmesys debesijai, o ne orlaiviams, galėtų paspartinti jo įgyvendinimą nuo 2040 m. iki maždaug 2030 m. Analitikai taip pat atkreipia dėmesį, kad Europa turi tapti mažiau priklausoma nuo JAV duomenų mainų srityje.

Bendro gynybos bendradarbiavimo problemos

Tačiau visa ši istorija veda prie gana liūdnos išvados. Ji aiškiai rodo, kad net ir karo, siaučiančio už Europos Sąjungos sienų, akivaizdoje Senasis žemynas negali susitarti tokiais svarbiais klausimais kaip naujos kartos naikintuvo statyba. Tam trukdo politinės ambicijos ir ekonominiai skaičiavimai. Tai kenkia pasitikėjimu gilesniu gynybos bendradarbiavimu po Rusijos invazijos į Ukrainą.

„Financial Times“ šiame kontekste primena, kad kai buvo sukurta bendra orlaivių kūrimo programa, Emmanuelis Macronas ir Angela Merkel ją pavadino Europos strateginės autonomijos etapu.

Šiandien Vokietija, kuri šiuo metu skiria rekordines lėšas kariuomenės modernizavimui, nenori, kaip teigia pareigūnai, „būti Prancūzijos bendrovės įkaite“. Berlyne vis labiau tikima, kad prireikus naikintuvų projektą galima įgyvendinti ir be Prancūzijos.

Jei neįvyks netikėtas posūkis, o „Dassault Aviation“ ir „Airbus“ pozicijos išliks nepakitusios, programos apribojimas bendru koviniu debesiu gali būti vienintelis būdas išgelbėti dalį Europos gynybos bendradarbiavimo.