Tiek laiko Lietuvai tektų laukti NATO pagalbos išpuolio atveju. Šokiruojantys duomenys

Karių perkėlimas iš strateginių bazių Vakarų Europoje į šalis, besiribojančias su Rusija ar Ukraina, užtruktų net 45 dienas, pranešė „Financial Times“, remdamasis Europos pareigūnais. ES siekia šį laiką sutrumpinti iki 5 ar net 3 dienų.

Kodėl kariuomenės perkėlimas užtruktų taip ilgai? „FT“ nurodo šias kliūtis: „byrantys tiltai, nesuderintas geležinkelio vėžės plotis Baltijos šalyse ir biurokratijos labirintas“. Problemų kyla ir dėl per siaurų tiltų bei tunelių, netinkamų karinei technikai gabenti. Todėl Estija, Latvija ir Lietuva įgyvendina 24 mlrd. eurų vertės geležinkelių sujungimo su europiniu tinklu projektą. Trečiadienį ES turėtų paskelbti naują planą dėl karinio mobilumo.

„Reikia kažką daryti, kol dar nepasirodė rusai“

Laikraštis kaip pavyzdį pateikė 2022 m. į Rumuniją gabentus prancūziškus „Leclerc“ tankus, kurių pristatymas truko ne kelias dienas, o savaites. Vokietijos muitinė neleido jų gabenti sausumos keliais dėl per didelio svorio. Todėl krovinys buvo nugabentas jūra iš Marselio į Aleksandrupolį Graikijoje, o iš ten – geležinkeliu į Rumuniją.

Karo pareigūnai „FT“ sakė, kad „prieš NATO kariams pradedant judėti per žemyną, pirmasis iššūkis bus politinis artėjančios krizės atpažinimas“. Lemiamą reikšmę turės sprendimų priėmimo greitis.

„Sprendimų priėmėjai sako, kad turime mobilizuotis, ištraukti amuniciją iš sandėlių. Laikas senka ir reikia veikti, kol dar neužpuolė rusai“, – galimą scenarijų nupasakojo generolas Benas Hodgesas, buvęs JAV pajėgų Europoje vadas.

Ar JAV įsitrauks į Europą?

Laikraščio pašnekovai priminė, kad „kai Rusija sukaupė pajėgas ir ginkluotę prie Ukrainos sienos likus keliems mėnesiams iki 2022 m. invazijos, kai kurie Vakarų lyderiai skeptiškai žiūrėjo į galimybę, kad prezidentas Vladimiras Putinas duos įsakymą pulti“. Jie taip pat atkreipia dėmesį, kad Europos lyderiams tektų su JAV prezidentu suderinti grėsmės pobūdį ir priimti sprendimą dėl tinkamos NATO reakcijos.

„Donaldo Trumpo svyravimai Rusijos atžvilgiu Europoje sukėlė abejonių dėl Amerikos įsipareigojimų masto. Vis dėlto Vašingtonas tikina, kad lieka ištikimas aljansui ir jo tarpusavio gynybos nuostatai“, – rašo „FT“.

NATO apie esminį elementą

Informacija apie karių ir technikos perkėlimą į NATO rytinį flangą yra įslaptinta. Pasak karo analitikų, tikėtina, kad iš JAV, Kanados ir Jungtinės Karalystės per žemyninę Europą būtų gabenama apie 200 tūkst. karių, 1500 tankų ir daugiau kaip 2500 kitų šarvuotų transporto priemonių.

„Karinis mobilumas yra esminė veiksmingo saugumo ir gynybos dalis, o tinkama infrastruktūra padeda sąjungininkams užtikrinti, kad galėsime pasiųsti reikiamas pajėgas į reikiamą vietą reikiamu laiku“, – sakė NATO atstovas. Laikraštis nurodė, kad „ES valstybės narės yra identifikavusios apie 2800 probleminių transporto infrastruktūros vietų, kurioms skubiai reikia modernizacijos, tačiau Briuselio pareigūnai šį sąrašą sumažino iki 500 prioritetinių projektų“.