„Rusai tai signalizuoja mėlynomis rodyklėmis.“ Prakalbo belaisvio motina

Tetiana Vyšniak, šeimų tarpe žinoma kaip Mama Tania, kasdien skaičiuoja dienas be žinių apie 25-erių Artemą iš „Azov“ pulko. Apsikeitimai vyksta retai ir be įspėjimo, todėl šeimos seka rusiškus „Telegram“ kanalus. Kaip pasakoja pašnekovė, iš specifinių ženklų jos bando suprasti galimus veiksmus dėl belaisvių. Vyšniak teigia, kad informacija atsiranda staiga ir paprastai ne per oficialius kanalus.

„Tik pagal rusiškus „Telegram“ kanalus galima nujausti, kad kažkas vyksta. Kai jie paskelbia mėlyną rodyklių eilę, tai reiškia, kad bus apsikeitimas“, – pasakoja moteris, cituojama PAP.

Šeimos, mėnesių mėnesius laukiančios žinių, griebiasi tokių ženklų, nors daugelis jų nieko neduoda. Tetiana matė vieną apsikeitimą, tačiau tarp išlaisvintųjų jos sūnaus nebuvo.

Artemas yra gyvas ir laikomas Rusijos kalėjime; apie jo likimą šeima sužinodavo iš neoficialių šaltinių. Rusijos medžiagoje pasirodė žinia apie 22 metų nuosprendį ir dar papildomus 2 metus, esą už „civilinės infrastruktūros sunaikinimą“. Vyšniak prisimena akimirką, kai tose publikacijose pamatė sūnaus nuotrauką.

„Tada apėmė dviprasmiški jausmai... Bet pamačiau, kad jis gyvas“, – sako ji.

„Azovo“ kariai ir tarptautinė teisė

Teisininkas Nestor Barčukas, dirbantis su šeimomis, primena, kad Rusija paskelbė „Azov“ teroristine organizacija, taip atverdama kelią procesams dėl „terorizmo“ ir ilgų bausmių. Jo teigimu, tokie veiksmai ir laikymo sąlygos pažeidžia Ženevos konvencijas. Barčukas neslepia sistemos bejėgiškumo: „tarptautinė humanitarinė teisė patyrė fiasko“. Jis priduria, kad Ukrainos belaisviai laikomi maždaug 300 Rusijos įkalinimo įstaigų, į kurias nėra jokio išorinio priėjimo.

Ukrainos valdžia teigia, kad rusų belaisviai apgyvendinami penkiuose specializuotuose centruose, kur, įvykdžius procedūras, apsilanko tarptautinės organizacijos ir žiniasklaida. Tuo tarpu Rusijoje tokio prieinamumo nėra, o duomenys apie ukrainiečius – fragmentiški. Barčukas primena 2022 m. vasaros ataką Olenivkos stovykloje, kur žuvo daugiau kaip 50 žmonių – ši tragedija šeimoms tapo brutaliausių pažeidimų simboliu.

Motinų laukimas, spaudimas ir protestai

Tetiana dalyvauja paramos grupėse, organizuoja susitikimus ir demonstracijas, primindama visuomenei ir valdžiai apie belaisvius. „Artemas yra geriausias vaikas pasaulyje“, – sako ji. Ji prisimena du sunkiausius momentus: gynėjų pasidavimą 2022 m. gegužę ir sūnaus 25-ąjį gimtadienį.

„Sugalvojau, kad per jo 25-ąjį gimtadienį jau būsime kartu“, – prisipažįsta ji.

Ukrainos pusės duomenimis, iki šių metų rugsėjo į namus sugrįžo apie 450 „Azovo“ karių, tačiau daugelis vis dar laukia. Anksčiau buvo deklaruota, kad apsikeitimai yra prioritetas, o procese dalyvavo Turkija ir arabų valstybės. Koordinacinio štabo atstovas Bohdanas Ochrymenko teigė, kad „Azovstal“ gynėjų išlaisvinimas ypač sudėtingas, nes Rusijai tai reikštų „reputacinius nuostolius“.