Rusija pasiekia priešingą efektą nei tikėtasi. „Visuomenė artėja prie ribos“

Rusai vėl taikėsi į energetikos infrastruktūrą, gyvenamuosius pastatus ir kitas sritis. „Rusijos raketos yra labai taiklios. Nematau tendencijos, kad jos netyčia nepataikytų į taikinius“, – komentuoja Konradas Muzyka, Rusijos karybos analitikas iš „Rochan Consulting“.

Naktį iš antradienio į trečiadienį matėme didžiulį Rusijos išpuolį prieš Ukrainą. Kremlius panaudojo daugiau nei 470 dronų ir 48 raketas. Ternopilyje, Charkivo, Lvivo ir Ivano Frankivsko srityse buvo apgadinti gyvenamieji pastatai. Buvo ir aukų. Kita naktis, iš trečiadienio į ketvirtadienį, taip pat buvo nerami. Remiantis „Ukrainska Pravda“ svetaine, rusai atakavo 16 vietų šiaurinėje, pietinėje ir rytinėje Ukrainoje, panaudodami daugiau nei šimtą dronų.

Ar rusai kartoja savo gerai žinomą strategiją – žiemą naikinti energetikos infrastruktūrą, kad ukrainiečiai pavargtų nuo karo?

Generolas Tomaszas Drewniakas interviu „Wirtualna Polska“ pareiškė, kad „rusai vėl bando įstumti Ukrainą į energetikos krizę“. Konradas Muzyka atkreipia dėmesį, kad „rusiškos raketos gali būti tikslios“. Jo nuomone, negalima laikyti atsitiktinumu, kai raketos pataiko į ukrainiečių namus ir daugiabučius.

„Nematau tendencijos, kad jos netyčia nepataikytų į tai, į ką turėtų pataikyti. Neatmesčiau galimybės, kad dalis šio smūgio paketo tiesiog skirta civiliams taikiniams. Net jei pažvelgtume į pastarųjų metų ar dvejų mastą, visada puolama tipiškai civilinės infrastruktūros dalis. Rusai puola gyvenamuosius rajonus, ir tai yra vienas iš jų strategijos elementų“, – sako Rusijos karo analitikas iš „Rochan Consulting“.

Daugelis ekspertų mano, kad Rusija savo išpuoliais bando nualinti Ukrainos visuomenę. „Kad ukrainiečiai pradėtų sakyti, jog jiems gana karo, kad norėtų bet kokios taikos, nepaisant jos sąlygų“, – mums sakė generolas T. Drewniakas.

„Sutinku, kad rusai tiki, jog tai gali duoti apčiuopiamų rezultatų. Tačiau jie labai klaidingai skaičiuoja. Šie išpuoliai vyksta jau labai ilgą laiką. Jie pradėjo pulti civilius taikinius jau 2022 m. rudenį. Pirmiausia jie žudė asmenis, o vėliau puolė didesnes žmonių grupes“, – komentavo K. Muzyka.

„Keliavau į Ukrainą ir nepastebėjau jokio poveikio ukrainiečiams. Tai neatsispindi jų elgesyje taip, kad jie staiga pakeistų savo nuomonę apie karą, pavyzdžiui, nes jiems atsibodo civilių mirtys. Turime kalbėti apie jos mastą. Ukraina yra didelė šalis.“ Rusai dažnai rengia išpuolius, tačiau jie nėra pakankamai intensyvūs, kad paveiktų visuomenės nuomonę. „Priešingai, visuomenė jungiasi ir nori pasipriešinti Rusijos agresijai“, – priduria „Wirtualna Polska“ šaltinis.

Rusijos aktyvumas reiškia, kad Lenkija turi būti pasiruošusi tolesniems incidentams, įskaitant tuos, kurie susiję su Lenkijos oro erdvės pažeidimais. Rimčiausi pastarojo meto incidentai buvo raketų smūgis Pševodove (Liublino vaivadija) 2022 m. lapkritį ir Rusijos dronų ataka prieš Lenkiją 2025 m. rugsėjį.

„Turime būti pasiruošę scenarijui, kad kažkas atskris iš Baltarusijos ar Ukrainos.“ „Šiuo atveju neturime daug kitų galimybių, kaip tik numušti tokį objektą“, – sako K. Muzyka.

Lenkijoje praėjusį savaitgalį geležinkelyje įvyko sabotažo aktas. Du ukrainiečiai, Rusijos žvalgybos įgalioti, susprogdino geležinkelio bėgius Varšuvos–Liublino linijoje, bandydami nuvaryti nuo bėgių traukinius ir sukelti katastrofą.

Rusijos išpuolis sutapo su kruopščiai surežisuota dezinformacijos kampanija. „Res Futura Data House“ išanalizavo internetinį turinį ir nustatė, kad net 42 proc. komentatorių dėl geležinkelio incidentų kaltino ukrainiečius, o 19 proc. komentatorių manė, kad sabotažą suorganizavo Lenkijos žvalgybos tarnybos.

„Rusams sekasi. Mums gali nepatikti šis teiginys, bet tai tiesa. Tik pažiūrėkite, kokių rezultatų jie pasiekia savo veikla internete“, – mums sakė generolas T. Drewniakas.

„Mane gąsdina ne jų sėkmės mastas, o Lenkijos valstybės nesugebėjimas tinkamai reaguoti ir sukurti savo naratyvą, kad patenkintų valstybės poreikius.“ „Negalime nereaguoti į tai, kas vyksta internete“, – pareiškė K. Muzyka.