Zelenskis spąstuose. „Sąlygų priėmimas reikštų politinę mirtį“

Pranešimai apie 28 punktų taikos planą Ukrainai sukėlė komentarų bangą. „Tokių sąlygų priėmimas reikštų „politinę mirtį“ bet kuriam Ukrainos lyderiui“, – sako profesorius Krzysztofas ​​Żęgota, Rusijos politikos ekspertas iš Varmijos ir Mozūrų universiteto Olštyne.

Pasak „Wirtualna Polska“ pašnekovo, aprašytas planas reikštų kapituliaciją Kremliaus sąlygomis. Pasiūlymai dėl gilaus Ukrainos demilitarizavimo kelia ypač daug ginčų. Nutekinta informacija rodo, kad plane numatyta iki pusės sumažinti Ukrainos kariuomenės dydį ir atsisakyti tolimojo nuotolio ginklų, kurie šiuo metu leidžia Ukrainai smogti taikiniams giliai Rusijos teritorijoje, pavyzdžiui, naftos perdirbimo gamykloms ir pramonės įmonėms.

„Šiuo metu Ukraina yra viena stipriausių sausumos armijų Europoje, jei ne pati stipriausia. Toks susilpninimas atvertų kelią 2014 m. scenarijaus pasikartojimui: Rusija užima tam tikras teritorijas, įsiveržia, sustiprina pajėgas ir vėl smogia. Sunku atmesti galimybę, kad ji bandytų tai padaryti dar kartą“, – sako ekspertas.

Ukrainos žiniasklaida, įskaitant UNIAN ir svetainę „Ukrainska Pravda“, praneša, kad Ukraina bus priversta atiduoti Rusijos kontroliuojamą Donbaso dalį. Teigiama, kad tai „planas, parengtas bendradarbiaujant su Rusija“. Kyjivas taip pat susitaikytų su kai kurių okupuotų teritorijų praradimu.

„Nutekėjusi informacija rodo, kad plane numatytas viso Donbaso perleidimas, vadinasi, kalbama apie faktinius teritorinius praradimus. Galima manyti, kad šie sprendimai būtų oficialiai priimti ir įteisinti pagal Ukrainos įstatymus, taigi ir pagal tarptautinę teisę“, – pabrėžia profesorius K. Żęgota.

Rusijos politikos ekspertas pabrėžia, kad bet koks susitarimas dėl nuolatinių teritorinių perleidimų reikštų bet kurio Kyjivo lyderio politinės karjeros pabaigą.

„Kas sudarytų tokį susitarimą, pasmerktų save politinei mirčiai. Todėl bet kokios galimos derybos reikalauja ypatingo V. Zelenskio administracijos atsargumo ir ryžto“, – priduria profesorius K. Żęgota.

„Esame pasirengę dirbti ir kituose reikšminguose formatuose, kurie galėtų duoti rezultatų. Tačiau svarbiausias veiksnys, siekiant sustabdyti kraujo praliejimą ir pasiekti ilgalaikę taiką, yra glaudus bendradarbiavimas su visais partneriais, o Amerikos vadovybė turi išlikti veiksminga, stipri ir priartinti mus prie ilgalaikės taikos, užtikrinančios žmonių saugumą“, – trečiadienio vakarą sakė Ukrainos prezidentas.

Ukrainos valdžios sudėtingą padėtį dar labiau apsunkina neseniai atskleistas korupcijos skandalas. „Šiuo metu susiduriame su dviguba krize. Viena vertus, matome Rusijos pažangą: Pokrovske, Severske ir Zaporižios srities dalyse. Rusijos laimėjimai atsiranda didžiulių nuostolių kaina, tačiau pats jų egzistavimo faktas kelia realią grėsmę“, – sako profesorius K. Żęgota. „Kita vertus, iškilo galbūt dar rimtesnė įvaizdžio ir politinė krizė: krizė, susijusi su korupcijos skandalu. Ir tai gali turėti labai toli siekiančių pasekmių“, – pabrėžia jis.

Pasak profesoriaus K. Żęgotos, kai kurios šalys gali pradėti abejoti tolesnio Ukrainos gynybos finansavimo pagrįstumu. „Ilgainiui tai gali reikšti, kad mažiau šalių norės teikti pagalbą, žinodamos, kad dalis pinigų galėjo būti iššvaistyti. Šis argumentas jau pasirodo viešose diskusijose Europoje“, – pabrėžia Olštyne gyvenantis mokslininkas.

Profesorius K. Żęgota atkreipia dėmesį į Amerikos kontekstą. Donaldo Trumpo administracija galėtų pasinaudoti galimu taikos pasiūlymo atmetimu kaip pretekstu sumažinti paramą.

„Jei Ukrainos pusė oficialiai patvirtintų, kad atmetė šį pasiūlymą, D. Trumpas galėtų pasakyti: tokiu atveju mes nebefinansuojame šio karo, nemokame už ginkluotę ar karinę paramą. Tuomet našta tenka Europai“, – aiškina jis.

Europos vienybė šiuo klausimu taip pat nėra garantuota. Kai kurios šalys priešinasi idėjai, kad lėšos tolesnei paramai Ukrainai būtų skiriamos iš struktūrinių fondų arba naujų valstybių narių įnašų.

„Jau matomi nuovargio požymiai. Sujungus tai su korupcijos skandalu, susidaro labai pavojingas vaizdas: Ukraina vienu metu patiria karinį ir politinį spaudimą. Tai dvigubai sunki, itin sunki situacija“, – apibendrina profesorius K. Žęgota.