5 ženklai, kad pasaulis artėja prie naujo konflikto

Ilgiausias taikos laikotarpis žmonijos istorijoje artėja prie pabaigos: „Foreign Affairs“ įvardijo penkias priežastis.

Žmonija jau 80 metų gyvena be pasaulinio karo, tačiau šis tarptautinės tvarkos modelis tampa vis labiau trapus. Tai pabrėžiama 2025 m. lapkričio 24 d. paskelbtoje „Foreign Affairs“ analizėje.

Nuo 1945-ųjų pasaulis išgyveno ilgiausią taikos tarp didžiųjų valstybių laikotarpį nuo Romos imperijos laikų. Tai buvo retas stabilumo etapas, susiformavęs po dviejų pasaulinių karų, kurių mastas ir sukrėtimai buvo beprecedenčiai. Ši tvarka neatsirado savaime – ją kryptingai kūrė tarptautinė bendruomenė, o pagrindiniu jos architektu tapo Jungtinės Valstijos.

Istorikas Johnas Lewisas Gaddisas šį periodą pavadino „ilga taika“. Jo pagrindu tapo Šaltasis karas ir abipusio garantuoto sunaikinimo principas, kuris neleido JAV ir SSRS peržengti ribos, galinčios sukelti globalią katastrofą. Nepaisant ideologinės priešpriešos, abi supervalstybės suprato, kad branduolinis konfliktas sunaikintų ne tik priešininką, bet ir jas pačias. Taiką palaikė ir tarptautinės institucijos – JT, NATO, Maršalo planas bei įtakingi aljansai, kurių tikslas buvo išlaikyti pasaulio stabilumą.

Tačiau ši sistema ima braškėti. Daugiau kaip šimtas valstybių turi technologinių ir ekonominių galimybių kurti branduolinį ginklą, tačiau iki šiol jos rėmėsi tarptautinėmis saugumo garantijomis. Šiandien vis daugiau šalių svarsto nuosavo branduolinio arsenalo poreikį. Analizėje pabrėžiama: jei neteisėtas Rusijos prezidentas ir agresorės režimo vadovas Vladimiras Putinas mėgintų panaudoti taktinį branduolinį ginklą prieš Ukrainą, tai galėtų paskatinti spartų globalų ginklavimąsi ir žlugdyti likusius tarptautinės tvarkos saugiklius.

„Foreign Affairs“ išskiria penkias pagrindines grėsmes, kurios šiandien ardo pasaulinę taikos sistemą:

• Istorinė amnezija. Naujos kartos nebeprisimena pasaulinių karų siaubo ir kainos, todėl mažiau vertina institucijas, kurios taiką užtikrino dešimtmečius.
• Naujų galių iškilimas. Geopolitinių centrų daugėja, konkurencija dėl įtakos zonų auga.
• Silpnėjantis JAV ekonominis dominavimas. Ekonominės galios centras slenka iš vienpolio į daugiapolį pasaulį.
• Per didelė JAV karinė apkrova. Ilgalaikės kampanijos sumažino Amerikos gebėjimą vienu metu atgrasyti kelis priešininkus.
• Gilėjantis JAV vidaus politinis susipriešinimas. Poliarizacija mažina strateginį nuoseklumą ir silpnina Amerikos, kaip pasaulio tvarkos garantės, vaidmenį.

Ekonominis balansas sparčiai krypsta į daugialypę sistemą, o JAV karinės kampanijos ir vidaus politinė įtampa mažina šalies įtaką globaliai tvarkai. Tai sudaro sąlygas atsirasti naujiems jėgos centrams, kurie nori perrašyti taisykles savo naudai.

Pasak Henry Kissingero, mažai tikėtina, kad ši „ilga taika“ išsilaikys iki šimtmečio ribos. Ateitis priklausys nuo JAV ir jų sąjungininkų gebėjimo įvertinti rizikas, išlaikyti strateginį mąstymą ir išsaugoti tarptautinę sistemą, kuri daugiau kaip septynis dešimtmečius užtikrino stabilumą.

Jeigu to padaryti nepavyks, žmonija gali įžengti į naują globalinių sukrėtimų erą.